Vanilinė cigaretė

37 dalis

Pasivaikščiojimas su Jungkook praėjo labai linksmai. Daug kalbėjom, juokavom ir elgemės kaip vaikai. Buvo nebaisu stikti BTS gerbėjų, kai mano palydovas nebuvo panašus į save. Apsilankėm pramogų parke, valgėm ledus ir žaidėm linksmus žaidimus. Pramogaudami net nepastebėjom kaip greitai praėjo laikas.

Pasigirdo skambutis. Pažiūrėjau į telefono ekraną, kuriame užsidegė Leonardo vardas.

- Klausau? - pakėlusi ragelį tariau lietuviškai.

- Kur Tu esi? - paklausė jis.

- Einu namo, tačiau kodėl Tau tai turėtų rūpėti? - kiek piktai paklausiau.

- Aš nerimauju, - atsakė jis. - Juk aš nepažįstu to vaikino, su kuriuo pasirodei kavinėje ir aš negaliu juo pasitikėti. Kaip Tu to nesupranti?

- Leo, raminkis. Jis šiuo metu man labiau panašus į mano brolį, nei Tu. Ties šiuo mūsų pokalbis baigtas, - tai tarusi padėjau ragelį.

- Viskas gerai? - atsisukęs į mane paklausė Jungkook.

- Taip, - nusišypsojau ir žingsniavau toliau.

Grįžus į bendrabutį buvo kau beveik 7 valandos. Visà kelią mes ėjom, bet laikas praskriejo labai greitai. Užėjus į kambarį susirinkau daiktus ir įbėgus į vonią, greitai persirengiau.

- Lu! - pasigirdo balsas iš kambario. - Jimin klausia ar grįšim pas juos!

- Ne per dažnai aš ten lankausi? - išėjusi iš vonios pasireiravau Jungkook. Jis papurtė galvą ir nusišypsojo.

- Nagi, pripažink, Tu nori grįžti. Juk su mumis linksma. - tai sakydamas jis visą laiką šypsojosi.

- Taip. Su jupis linksma ir visakita, bet aš turiu dalykų, kuriuos reikia atlikti, tad šį kartą keliauk be manęs, - Jungkook nusiminė, tačiau sutiko su mano pasiūlymu ir po gerų 20 minučių likau viena.

Pasiėmiau kompiuterį ir paskambinau per Skype į vaikų globos namus. Atsakymo nesulaukiau, tad kiek nusiminusi tęsiau savo darbą prie dokumentų.

{2:00 nakties}

Gaunu žinutę. Kiek nustebau sulaukusi sms tokiu paros metu.

"Nemiegi?" - parašė Jungkook.
"Ne."- atrašiau, bet atsakymo nesulaukiau, tad nuėjau į balkoną parūkyti.

Lauke buvo žvarbu. Pūtė stiprus vėjas ir purškė smulkus lietutis. Man patinka toks oras, tad net pabaigusi cigaretę, likau balkone. Galvojau spie Saulę. Buvo įsomu, kaip jai sekasi, kaip ji gyvena ir ar jos niekas neskriaudžia. Staiga, bemąstydama, išgirdau, kaip atsirakina kambario durys. Greitai įėjau į kambarį ir laukiau, kol kažkas įeis.

Nustebau, durims prasivėrus, išvydus septynis vaikinukus su maistu rankose.

- Staigmena! - sušiko V ir pirmas įsiveržė į kambarį.

- Ką jūs čia darot? - kiek nustebusi paklausiau jo.

- Atėjom palaikyti Tau kompanijos, - išsišiepė jis. - Nenorim, kad būtumei viena.

- Bet aš juk turiu daug darbo. Kuo jūs užsiimsit tuo tarpu? - paklausiau jų.

- Nežinau, pakalbėsim, Tau padėsim. - susimėtė V.

- Vyručiai, galėjot tiesiog likti pas save. Aš turiu daug darbo, o rytoj dar ir į restoraną teks grįžti.  Tad atleiskit, bet nelabai turiu laiko. - atsisukau į juos. - Bet ačiū, kad atvažiavot. Man pasidarė geriau jus pamačius. Tačiau nenoriu, kad tokiu laiku važinėtumėt, tad prašau, galit įsipatoginti kur norit. - nusišypsojau jiems, o jie man.

{6 valanda ryto}

Vaikinai miega taip mielai. Jimin, Jungkook ir Suga J-Hope įsitaisę vienoj lovoj, o Jin, Suga ir RM įsitaisę kitoje. Tuo tarpu V visą laiką sedėjo priešais mane ant kėdės ir žiūrėjo kaip dirbu, tačiau apie 4-5 valandą užmigo.

Aš uždariau kompiuterį. Priėjusi prie V apklojau jį savo mėgstamiausiu dekiuku ir tyliai pasiėmusi sportinius drabužius nuėjau į vonios kambarį.

Persirengusi susipyniau dvi kasytes ir grįžau atgal į kambarį. Apsioviau batus ir pasiruošiau prasibėgti.

- Kur keliauji? - pasigirdo kiek mieguistas ir pakimęs V balsas.

- Atleisk, aš Tave pažadinau? - nusiminusi paklausiau.

- Ne, jau buvau prabudęs, prieš Tau išeinant iš kito kambario. - atsakė jis ir atsistojo. - Tai kur keliauji?

- Prasibėgti. Greitai grįšiu. Tau ko nors paimti pusryčiams?

- O gal aš galiu kartu? - paklausė jis ir suglaudė priešais save rankas bei pažvelgė į mane maldaujančio šunyčio akimis.

- Žinoma, man vienas malonumas pabėgioti su Vienu gražiausių BTS vaikinų, - atsakiau jam ir pamačiau kaip V nusišypso ir bando paslėpti rankomis nuo manęs savo paraudusį veidą. - Gerai, gražuoli, ruoškis. Aš palauksiu kieme.