Vanilinė cigaretė

20 dalis

- Na, tai kas Tu iš tikrųjų esi? - po ilgos tylos pagaliau prašneko Suga.

- Eilinė mergina ieškanti savęs. - nedelsdama atsakiau.

- O jei kalbant atvirai? - tarė jis ir atsisuko į mane. - Gal nori cigaretės? - pridūrė.

- Pirma, tai mes nesam artimi, kad pradėčiau atvirai su Tavimi kalbėti. O antra, cigaretės neatsisakysiu. - jis ištiesė vanilinių cigarečių pokelį, tų pačių, kuriomis praėjusį kartą vaišinau jį ir nusišypsojau.

- Visada galima suartėti, - tarė jis ir prisidefė cigaretę.

- Atleisk, tačiau aš dar nepasiruošusi, - liūdnai tariau ir taip pat prisidegiau cigaretę.

- Tuomet nespausiu Tavęs, bet kai būsi pasiruošusi, mielai išklausysiu.

- O kaip gi dėl Tavęs? - išpūtusi dūmus paklausiau. - Pasaulio įžimybė, reperis Agust D ir grupės BTS narys Suga?

- Geras! - nusijuokė jis, - Nebepamenu kada mane vadino Agust D.

- Atleisk. - tariau ir kiek nusisukusi įtraukiau dūmą.

- Ne ne ne, nėra dėl ko atsiprašinėti. Man malonu, kad mane bent kas nors pažįsta ne tik kaip grupės narį, bet ir kaip individualią asmenybę. - jis pralinksmėjo ie nusijuokė. - Jei nori apie mane ką nors daugiau sužinoti, visada gali atsidaryti kokį nors internetinį puslapį ir viską sužinosi.

- Aš klausiu ne apie Suga ar Agust D, aš klausiu kaip Min Yoongi.

Vaikinas nutilo. Jo veido išraiška surimtėjo. Veido bruožai persimainė.

- Atleisk, tikriausiai neturėjau to klausti. Gal tiesiog pamiršk. - mėginau aisyti padėtį.

- Tu pirmas žmogus, kuris domisi manimi kaip asmenybe, o ne kaip žvaigžde. Tai yra keista, bet kartu ir malonu. Tačiau aš nežinau ką atsakyti. Aš esu išmokęs vieną ir tą patį tekstą, kurį padakoju visiems, susidomėjusiems manimi, o dabar, aš nesugalvoju ką pasakyti.

- Norint papasakoti apie save, nereikia nieko galvoti. Žodžiai patys turi lietis, bet ne iš galvos, o iš širdies. Lygiai taip pat, kaip ir dainos žodžiai. Jei į juos neįdėsi jausmų, kokia iš jų tuomet prasmė?

Vaikinas susimąstė. Jis nutiko. Eidamas baigė rūkyti savo cigaretę, o užbaigęs ją prisidegė antrą. Aš pribėgau prie jo ir ištraukusi tą cigaretę jam iš dantų tariau:

- Kas per dau, tas nesveika. - tai pasakiusi nusišypsojau ir išmečiau ją į šiūkšledėžę, esančią netolimais.

- Žinai, man pradedi patikti. Tavo žodžiai visuomet turi kažkokią gilią prasmę. Pati esi kiek paslaptinga, tačiau kartu ir atvira. Man labai įdomu išsiaiškinti kas slepiasi už šios Tavo kaukės, kadangi esu įsitikinęs, kad tai ir yra kaukė.

- Tu nukreipei temą ir neatsakei į mano klausimą. - kiek pasimetusi tariau.

- Prigavai mane. Žinai, gal paliekam šią temą kitam kartui. Mes jau netoli mūsų bendrabučio.

- Kokio dar bendrabučio? - surimtėjau ir sustojau.

- Juk sakiau, kad nepaliksiu Tavęs vienos lauke miegoti. Pasiliksi pas mus bendrabuty. O rytoj sutvarkysim Tavo kambario duris.

- Aš nepasirašiau tokiam dalykui. - buvau pikta. Nemėgstu tokių situacijų. - Aš jau geriau pasiliksiu lauke ant savo mėgiamo suoliuko netoli bendrabučio.

- Klausyk, Tu kiek supratau, daugiau pažįstamų, pas kuriuos galėtum pernakvoti, neturi, neskaitant mūsų, tad tiesiog palik davo principus ir užeik. Tau niekas nieko nepadarys.

Nusileidau. Jis vis dėlto teisus. Aš neturiu kur eiti ar pas ką pasilikti, tad ir kito pasirinkimo neturiu. Nusekiau paskui jį iki bedrabučio durų. Jis atidarė duris ir užėjo į vidų. Aš ėjau paskui.

Tik užėjusi pastebėjau nemalonų vaizdą. Jimin pykstasi su Taehyungu. Jie vienas ant kito rėkia, o kiti jų draugai tiesiog nekreipia į visą tai dėmesio.

- Aš Tavęs nekenčiu, Jimin! - suriko Taehyungas. Jo akyse mačiau besirenkančias ašaras.

- Žinai, visada maniau, kad esi mano geriausias draugas, tačiau dabar tiesiog norėčiau, kad Tu dingtum iš mano gyvrnimo visam laikui! - atsikirto Jimin ir nusisukęs norėjo išeiti iš patalpos, bet žinoma, turėjau įsikišti į jų santykių aiškinimąsi.

- Nori, kad jis dingtų iš Tavo gyvenimo? Tu bent supranti ką tai reiškia, kai Tau brangus žmogus tiesiog dingsta?

- Ko Tau čia? - piktai atrėžė man Jimin. - Nesikišk ne į savo reikalus.

- Kaip aš galiu taip elgtis, kai girdžiu tokias nesąmones? Kaip įmanoma norėti, kad artimas žmogus dingtų? Juk jūs kaip broliai. Jūs visi esat kaip šeima. Tai kaip jūs taip galit šnekėti? - mano akyse ėmė kauptis ašaros. - Kaio taip įmanoma? Paaiškink! - sušukau. Taehyungas į mane žiūrėjo nesupratęs kas vyksta, kaip ir kiti grupės nariai.

- Klausyk, Tu nemėgsti mūsų, o aš nemėgstu Tavęs, tad gal padaryk man paslaugą ir užsikišusi išeik?

- Paaiškink kaip galima norėti, kad artimiausias Tau žmogus išnyktų! - neatstojau aš. - Pavyzdžiui aš.. Aš dabar bet ką atiduočiau, kad galėčiau susitikti su savo artimaisiai! Aš net gyvybę paaukočiau, kad galėčiau juos dar kartą bent minutėlei pamatyti! O Tu taip kalbi jam, žmogui, kuris Tavimi labiausiai rūpinasi, kuris dėl Tavęs daugybę dalykų paaukotų. Tad paaiškink! - stojo tyla. Jaučiau, kaip mano veidu teka ašaros. Jaučiau, kaip man ima skaudėti širdį. Aš stveriu sau už krūtinės ir pradedu giliai kvėpuoti, tačiau vistiek žiūriu tiesiai į Jimin. Nesulaukusi atsakymo nusivaliau ašaras. - Taip ir maniau. Siūlyčiau gerai pagalvoti apie žodžius, kuriuos ką tik jam pasakei, nes vėliau gali būti per vėlu. - tai pasakiusi pasukau link išėjimo.

- Luka, palauk, - suriko Suga ir pagriebė mane už rankos. - Kur Tu eisi?

- Ačiū, kad norėjai padėti, tačiau nemanau, kad man čia gera vieta. Taip pat ačiū už megztinį, - tai pasakiusi nusiėmiau Sugos skolintą megzdtuką ir apsisukusi išėjau.