Vanilinė cigaretė

38 dalis

{Kim Taehyung pov.}

"Ji pavadino mane gražuoliu. Ji sutiko pabėgioti kartu. Ji pavadino mane vienu gražiausių vaikinu iš BTS!!!" - mintyse aš rėkiau. Aš toks laimingas, kad esu pasiruošęs šaukti iš džiaugsmo, tačiau nedrįsau. Iš Jungkook spintos pasiėmiau treninginę aprangą ir persirengęs išbėgau į lauką.

Išėjau iš bendrabučio ir pastebėjau, kaip prie Lukos stovi du vaikinai. Mano kraujas užvirė. Greitai priėjau prie jos.

- Tau viskas gerai? - paklausiau jos korėjietiškai. Ji linktelėjo.

Vienas iš vaikinų kažką pasakė angliškai, tačiau nesugebėjau aiškiai visko išgirsti. vienas jų apsikabino Luką per pečius, o kitas priėjo prie manęs. Nuo jų smarkiai dvelkė alkoholiu.

{Lukos pov.}

Išėjau į lauką ir prisidegiau cigaretę. Rūkydama pamačiau link manęs besiartinančius vaikinus. Jie lingavo po kelią, tad panašu, kad gerai išgėrę.

- Sveikite! - užrėkė vienas iš vaikinų ir joe priėjo prie manęs. - Ką čia veiki viena? - nieko neasakiau.

- Tau viskas gerai? - pasigirdo V balsas. Atsisukusi į jį linktelėjau ir nieko nesakiau.

- Žiūrėk, ji dar ir draugę turi, - tarė vienas iš vaikinų.

Jie priėjo arčiau. Vienas iš jų apkabino mane per pečius, o kitas artinosi link V. Aš staigiai čiupau vaikino, kuris ėjo link V, ranką ir patempiau jį link savęs.

- Žiūrėk, ji nori pažaisti, - tarė mane apsikabinęs girtuoklis. Jo ranka nuo mano pečių pradėjo slinkti link liemens, tačiau aš to neleidau. Sugriebusi jo riešą užlaužiau jam ranką ir spyriau į tarpkojį, o kitam spyriau per kelius ir jis parkrito.

- Bėgam! - rurikau ir pagriebusi V ranką tempiau jį paskui save. Nenorėjau, kad prie jo kas nors lįstu. Nenorėjau, kad jis turėtų per mane problemų. Aš tiesiog bėgau ir nepaleidau jo rankos, kad būčiau įsitikinusi, joh jis yra šalia manęs.

Po netrumpo laiko bėgimo sustojom. V atrodė kiek pavargęs tad atsigulėm ant žolės pailsėti.

- Lu, kas čia buvo? - atgavęs kvapą paklausė jis.

- Savigynos pamokos daro savo, - pradėjau juoktis.

- Jei būtum paleidusi mano ranką, būtų buvę lengviau bėgti.

- Aš negalėjau. Bijojau, kad jei paleisiu, Tu išnyksi. - tai tarusi atsisėdau ir pažvelgiau į jį. - Nežinau kodėl, bet Tu ir Tavo buvimas šalia verčia mane jaustis savimi ir aš nesu susivaržiusi. - drąsiai tariau jam. Jis buvo nustebęs. Jis atsisėdo ir žiūrėjo tiesiai man į akis. - Nuo pat tos akimirkos, kai sužinojau apie BTS grupę, Tu buvai mano favoritas. Buvai ir vis dar esi. Tu nebijai būti savimi. Tu elgiesi kaip vaikas ir Tai dėl to negėda, Tu verki, kai Tau liūdna ar skaudu, dėl ko nebijai parodyti savo tikrųjų emocijų, tačiau labiausiai mane sužavėjo tai, kad atu visada išlieki nuoširdus. Štai kodėl esu savimi prie Tavęs. Štai kodėl esu laiminga, kad dabar galiu sėdėti su Tavimi ir apie tai pasikalbėti. - atsikvėpiau. - Tu man patinki labiausiai iš visų. Nenoriu įžeisti kitų grupės narių. Jie visi yra nuostabūs, tačiau Tu man esi artimiausias Taehyung.

Po šių mano žodžių nutiko tai, ko visiškai nesitikėjau. Jis pasilenkė arčiau manęs. Mūsų lūpas skyrė tik mažas tarpelis. Jis žvelgė tiesiai man į akis ir staiga jis mane pabučiavo. Net negalvodama atsakiau į jo bučinį. Jo lūpos buvo saldžios kaip braškės. Bučiniui pasibaigus jis atsitraukė, plačiai nusišypsojo ir tarė:

- Vadink mane Tae. Su manimi gali bendrauti be jokių gormalumų. - jis visą laiką šypsojosi. - Tu man patinki, Luka. - tarė jis ir smarkiai mand apkabino. - Prašau, pasilik su manimi.