Vanilinė cigaretė

39 dalis

- Prašau, pasilik su manimi.

Aš buvau sustingusi. Nejaugi tai, apie ką aš tik galėjau svajoti, nutiko? Nejaugi mano mėgstamiausias vokalistas mane pabučiavo ir pasakė, kad aš jam patinku?

- Tae, aš apie tai tik svajojau. Tu tikrai manai, kad aš galėčiau Tave palikti? - tai tarusi puoliau jam į glėbį ir stipriai jį apkabinau, tačiau to paties nesulaukiau iš jo.

Jis pradėjo juoktis. Smarkiai ir garsiai. Man atsisukus į jį jis nusivalė juoko ašaras ir tarė:

- Nejaugi manei, kad toks garsus kaip aš ar kiti mano draugai, susitikinės, o tuo labiau ĮSIMYLĖS tokį menką padarą, kaip tu? - jis ėmė juoktis dar garsiau.

Aš negalėjau patikėti tuo. Negalėjau suvokti kas ką tik nutiko. Pašokau iš vietos ir pradėjau bėgti. Bėgau kiek galėjau. Jaučiau, kaip karčios skausmo ašaros degina mano skruostus ir man ima trūkti oro. Kokia aš kvaila, kad tuo patikėjau. Juk būtent to ir reikėjo tikėtis. Aš niekas šiame pasaulyje. Aš tik dulkė.

{Rap Monster pov.}

Pabudau nuo nemalonaus garso - žadintuvo. Jis nesustodamas pypsi, tačiau niekas jo neišjungia. Jaučiu sunkumą ant savo kairės rankos. Pažvelgęs į tą pusę, pastebiu Sugą. Jis užgriuvęs ant mano rankos miega išsivertęs, o ant jo krūtinęs užmetęs kojas knarkia Jin. Kiek įmanoma atsargiau ištraukiu savo ranką iš po dviejų idiotų ir atsistojęs išjungiu ant stalo gulintį telefoną. Tačiau labiausiai mane nustebino vaizdas, kurį pamačiau. Sėdėdamas prie stalo ramiai miega Tae, o rankoje laiko Lukos ranką, kuri užmigo priešais jį. Jos kompiuterio ekranas šviečia gan ryškiai, o jo ekrane pastebėjau labai įdomų dalyką. Padėjau ranką draugei ant peties ir nesmarkiai ją pajudinau.

- Luka, - tariu jai. Jokios reakcijos. - Lukaa!!! - kiek riktelėjau. - Luka, kelkis! Tau į darbą!!

Iš jos jokios reakcijos nesulaukiau, tačiau priešais ją miegojęs Tae pabudo ir pakėlė galvą.

- Yaaaah! Ko čia rėkauji taip anksti? - užsimiegojęs paklausia jis.

- Žadinu Luką, bet ji nesikelia. - atsakiau rimtai. Jis pažvelgė į ją ir galiausiai supratęs, ką laiko rankoje, greitai paleido.

- Jos ranka rega, - tarė išsigandęs jis.

- Nejaugi? - pašaipiai paklausiau. - Tu ją laikei visą naktį, tai aišku, kad ji bus karšta.

Tae stauigiai atsistojo ir priėjo prie Lukos. Jis atsargiai patraukė plaukus, merginai nuo veido ir švelniai palietė jos galvą.

- Ji dega! - užrėkė jis ir staigiai nubėgo iki lovoje miegančio Jimin. - Kelkis! Greitai kelkis! - pradėjo šaukti jis.

Jimin iš lėto pramerkė akis. Jo žvilgsnis iš pačio ryto buvo žudzntis. Jis piktai nužvelgė savo draugą ir vėl užsimerkė. Tae vis rėkė ir maldavo jo pabusti kol galiausiai nuo to pabudo visi. Aš tuo tarpu sergėjau prie stalo miegančią Luką.

- Kas nutiko? Ko čia rėki, idiote? - piktai užšaukė Jimin.

- Luka, ji neatsibunda ir karščiuoja! - jo veidu ėmė tekėti ašara. - Prašau, kelkis! Jai reikia į ligoninę.

Ties šiais žodžiais Jimin staigiai pašoko iš lovos, o kartu su juo ir likę. Jungkook pribėgo prie Lukos ir palietė jos kaktą. Po to atsargiai pakėlė jos galvą ir tarė:

- Pabusk, Luka. Prašau. - jokios reakcijos. Jos veidas buvo baltas, tačiau karštus karštutėlis. - Greičiau, jai reikia į ligoninę! - atsisukęs tarė jis.

- Tae... Hyung... - pasigirdo duslus ir vor girdimas Lukos balsas, o jos veidu nuriedėjo ašara. Vaikinai atrodė pasimetę, bet labiausiai Tae. Tuo tarpu Jungkook, kuris laikė ją, nusiminė ir nuleido galvą, tačiau vis tiek ryžtingai ragino Jimin vežti ją į ligoninę.

- Laikykis. Viskas bus gerai. - tarė Jungkook ir paėmęs ją ant rankų pasiruošė keliauti.