Vanilinė cigaretė

45 dalis

- Leo, dink, - ramiai tariau nuleidusi galvą į žemę.

- Luka, atleisk, aš... Aš nenorėjau trenkti Tau.. - mikčiodamas tarė jis.

- Taip, Tu norėjai trenkti ne man, o mano draugui. - pakėlusi apsiašarojusias akis ir iškruvintą veidą pagiežingai tariau. - Tai lygu tam, kad norėjai trenkti man. O dabar padaryk paslaugą ir išeik.

Ir jis išėjo. Jo veidas buvo perbalęs į priešingą pusę, bet kumščio neatleido. Jis puko, bet išėjo.

Man apsvaido galva. Aš netekau palyginus daug kraujo ir pradėjo lietis vaizdas. Mano kojom ėmė linkti. Jaučiau, kaip žemė mane tempia link savęs. Stengiausia su tuo kovoti, bet galų gale trauka nugalėjo. Aš pradėjau kristi, tačiau dvi stiprios rankos mane sulaikė nuo smūgio.

- Atnešk vandens ir šokolado, - liepė RM ir Jimin padarė kaip liepta. - Eime į vonią. Aš Tau padėsiu.

Jis nuvedė mane į vonią ir pasodino ant vonios krašto. Atsargiai vandeniu išvalė kraujuojančias vietas ir liepė suvalgyti šokolado. Pagal jį turėjau pasijausti geriau, tačiau vaizdas vis dar liejosi.

- Eime, aš Tau užleisiu savo lovą, - tarė jis. - Ir duosiu kokią maikę persirengti.

- Maikės neatsisakyčiau, tačiau šiąnakt pasiliksiu su V. Aš jam prižadėjau. - tariau kiek linksmiau.

- Gerai, tuomet palauk, tuojaus atnešiu Tau persirengti. - tai taręs jis išėjo.

Negalėjau patikėti, kad jis norėjo trenkti Jimin. Kas jam užėjo? Kodėl jis taip susinervino? Labai daug klausimų sukosi mano galvoje, kad vertė mane jaustis dar blogiau.

- Kaip Tu? - tarpdury stovintis paklausė Jimin.

- Gerai, - melavau.

- Kodėl taip pasielgei? - paklausė sunerimęs ir prijėjo.

- Nes Tu mano draugas ir aš niekam, net savo broliui, neleisiu Tavęs skriausti. - jis nusijuokė ir pritūpė prie manęs.

- Aš visada mąsčiau, kad tai aš turėčiau Tave ginti, bet išėjo atvirkščiai. - jis nuleido galvą, bet vis dar šypsojosi. - Aš norėjau Tave ginti ir saugoti, bet man nepavyko. Atleisk, Luka. Tu sužalota per mane.

- Jimin, viskas gerai. Viskas užgis, nesijaudink. Tu stengeisi, kas rodo, kad tikrai rūpiniesi manimi. - aš atsitūpiqu priešais jį ir apkabinau jį. - Ačiū.

- Jimin, tu ne vienintelis, kuris nesugebėjo nieko padaryti, - išgirdau RM balsą. - Man taip pat nepavyko. Aš buvau beviltiškas.

- Vaikinai, baikit! Nekalbėkit taip ir negalvokit! - aš staigiai atsistojau ir man vėl apsisuko galva. Jimin atsistojo šalia ir mane prilaikė. - Aš jaučiuosi vis blogiau ir blogiau kiekvieną kartą, kai jūs taip kalbat, tad baikit.

Jie mane apsuko ir galiausiai apkabino. Buvo taip šilta ir jauku, kad padėjau galvą vienam iš jų ir maniau, kad užmingsiu.

- Aš atnešiau Tau maikę, tad gali persirengti ir eik ilsėtis. Rytoj pasijusi geriau. - aš linktelėjau ir jie palinkėdami man labos nakties išėjo.

Aš persirengiau ir nuėjau pas Tae. Jis vis dar miegojo. Aš atsisėdau ant grindų ir paėmusi jo ranką užmigau. Buvo kiek nepatogu, tačiau nenorėjau jo palikti. Aš prižadėjau.

{Taehyung pov.}

Prabundu su noru atsigerti. Sapnavau labai keistą sapną. Sapnavau, kad apsikabinau Luką ir ji prižadėjo manęs nepalikti. Gaila tik, kad tai tik sapnas. Aš pakeliu savo sunkią galvą nuo pagalvės ir pamatau ją miegančią šalia mano lovos ir laikančią mano ranką. Ji atrodė taip mielai, tačiau kartu ir liūdnai.

Aš tyliai išlipau iš lovos ir atsargiai ją pakėlęs paguldžiau į lovą. Pats atsigėriau arbatos, kuri stovėjo ant spintelės šalia mano lovos ir atsisėdęs ant lovos krašto žiūrėjau į miegančią merginą.