Vasara. Vienintelė vasara, pakeitusi mano požiūrį į gyvenimą.
Jie. Tie vaikinai pakeitė mano gyvenimą ir mane taip pat.
Iš pradžių mūsų niekas nesiejo.
Jie - žvaigždės.
Aš - eilinė mergina su prastu charakteriu ir didelėmis svajonėmis.
Mus suvienij...
Jungkook puolė man į glėbį be jokių žodžių. Jis mane smarkiai apkabino ir ėmė verkti. Viskas apie ką tuo metu galvojau, buvo kaip man juo atsikratyti, kaip noriu jam trenkti. Tačiau, kai jau užsimojau jam trenkti, kad jis mane paleistų, prisiminiau kaip pas mane į kambarį naktimis atbėgdavo verkdama Saulė, nes susapnuodavo košmarą. Ji gulėdavo su manimi iki kol užmigdavo.
Iš dalies man vaikinuko kiek pagailo. Aš uždėjau savo ranką jam ant pakaušio ir pradėjau glostyti jo vešlius plaukus, mėgindama jį nuraminti. Po kiek laiko jis užmigo apsikabinęs mane. Aš iš lėto nuėmiau jo rankas, kurios buvo apsivijusios mano liemenį ir atsargiai paguldžiau jį ant pagalvės. Apklojau jį apklotu ir pati grįžau prie darbo.
Septintą valandą ryto suskambėjo vaikino žadintuvas. Jis nerangiai jį išjungė ir toliau gulėjo savo lovoje. Galiausiai atmerkęs akis pažvelgė į mane.
- Labas rytas, - kiek užsimiegojusiu balso Tave jis.
- Labas. - šaltai atsakiau.
Vaikinas išlipo iš lovos ir išsiražė. Pasiėmė švarius drabužius iš spintos ir jau norėjo eiti į vonios kambarį, tačiau sustojęs tarpdury atsisuko ir tarė :
- Luka, ar Tu visą naktį nemiegojai?
- O Tau tai labai rūpi? - eilinį kartą šaltai atsakiau.
- Na, taip.
- Kodėl Tau tai iš vis turėtų rūpėti? Geriau daryk tai, ką tokios įžimybės kaip Tu ir daro - rūpinkis savimi. Nes ne aš kėliausi naktį su ašaromis akyse.
- Klausyk, aš tiesiog noriu būti malonus. Kodėl Tu turi būti tokia beširdė? - uždavęs tokį klausimą jis kiek nutilo ir pagalvojęs vėl prašneko. - Ką turi galvoje sakydama, kad ne Tu kėleisi naktį su ašaromis akyse?
- Tu naktį man trukdei dirbti ir kai priėjau prie Tavęs mėgindama Tave priversti užsičiaupti, Tu prabudai verkdamas ir per prievartą mane apkabinai. Buvau įkalinta tarp Tavo rankų iki kol užmigai. O prieš tai turėjau Tave raminti, kad nustotum verkti. Po visko paguldžiau Tave ir apklojau. Vis dar manai, kad aš esu beširdė? - neištvėrusi jo klausimų atsikėliau iš lovos, pasiėmiau švarius drabužius ir užlindau prieš jį užimdama vonios kambarį. Greitai paildau po dušu ir persirengiau.
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Po gerų 15 minučių grįžau į kambarį. Pasiklojau savo lovą ir į kuprinę įsidėjau kompiuterį, telefoną bei cigaretes. Ko dėjausi daiktus iš koridoriaus grįžo Jungkook.
- Luka, aš atsiprašau už tai ką pasakiau. - jis tarė nusiminęs.
- Neatsiprašinės prieš tokią šiukšlę kaip aš. Ką žmonės pagalvos? Neverta. - atsakiau net neatsisukusi į jo pusę.
- Kodėl Tu taip kalbi? - jo balsas skambėjo labai liūdnai. - Kodėl Tu taip manęs nekenti? Kodėl Tu taip grubiai ir šaltai kalbi? Ir kodėl Tu save taip žemini?
- Gyvenimiška patirtis daro savo. - atsakiau ir atsidariau duris kad išeiti.
- Ne visi yra tokie šikniai, kaip žmonės iš Tavo prastos patirties. - tarė jis. Šie jo žodžiai privertė mane sustoti tarpdury.
