Vanilinė cigaretė

10 dalis

- Visi! Susirykiuokit! - užrėkė direktorius, kai atėjome į pagrindinę salę. Darbininkai išgirdę viršininką išsirykiavo. - Turime naują darbuotoją, kuri šiandien mums padės su aptarnavimu. Prisistatyk.

- Sveiki. Aš Luka Darks. Tikiuosi gerai sutarsime. - prisistačiau ir nusilenkiau jiems.

- Sveika. Aš Ričerdas. Galiu Tau šiandien padėti jeigu nori. - tarė aukštas vaikinas, šviesių blondiniškų plaukų. Dešinėje ausyje turėjo juodą apvalų auskarą, dar vadinamą tuneliu. Marškinių rankovės buvo atraitotos iki alkūnių, o ant kairės rankos puikavosi nemaža vilko tatuiruotė. Jis šypsojoso ir atrodė labai mielas bei doras vaikinukas.

- Būsiu labai dėkinga, - atsakiau, tačiau neparodžiau jokių emocijų.

- Puiku, tuomet jūs visi, kaip komanda, turit paruošti Luką vakarui. Ji priims užsakymus iš svečių, kadangi yra įvaldžiusi korėjiečių kalbą. O jūs visi, turėsit pabėti jai aptarnauti staliukus. Visi supratot? - tarė direktorius.

- Taip! - visi kaip kariai vieningai sušuko ir išsilakstė. Prie manęs pasiliko tik Ričerdas ir dar viena mergina.

- Labas. Aš Nikolė. Dirbu padavėja šiame restorane jau antri metai. Žiau čia viską, tad jei kils klausimų gali klausti. Pirma, eime aprodysiu Tau kir yra visi reikmenys, kurie bus reikalingi Tau. - tarė mergina ir pagriebusi mane už rankos nusitempė paskui save.

Ji vedžiojo mane po visą restoraną, aiškino kaip kalbėti su klientais, trumpai supažindino su kitais darbuotojais bei paaiškino darbininkų taisykles.

- Turi kokių nors klausimų? - paklausė  Nikolė.

- Taip, vieną. Ten, iš kur atvykau, alkoholis parduodamas nuo 18 metų, o kaip čia?

- Čia alkoholis parduodamas nuo 21 metų. Taio pat ir padavėja negali pardavinėti alkoholio, jei neturi 21-erių.

- Ummm, man tik 18 - lika kol kas. Tai kaip man elgtis?

- Jei kas nors užsisakys alkoholio, pranešk man. - prie mūsų priėjęs tarė Ričerdas. - Aš dirbu barmenu, tad aptarnausiu juos už Tave.

- Gerai, dėkui. - tariau ir atsisukau atgal į Nikolę.

- Na, tuomet kol kas viskas. Dabar gali padėti mums pasiruošti vakarui.

Ties tuo viskas ir prasidėjo. Teko priprasti prie visko, kas vyksta aplinkui. Iki 16 valandos tvarkėm restoraną, stumdėm stalus. Buvo atėję keli klientai, tad turėjau galimybę pasitreniruoti, kaip reikia bendrauti su žmonėmis. Taip pat dirbau ir virtuvėje. Padėjau plauti ir delioti į savo vietas indus.

Galiausiai atėjo 16 valanda. Liko vos viena valanda iki kol atvyks užsakovai. Tar teko paserviruoti gražiai stalą. Staiga į salę įbėga direktorius. Jis buvo visas piktas ir kiek persigandęs.

- Mūsų pianistas. Jis atsisakė šiandien groti, o užsakovai buvo pranešę, kad norėtų, jog grotų gyva muzika. Kas iš jūsų moka groti? Sumokėsiu papildomai 300€ vient tik už valandą grojimo.

- Aš, - kiek nedrąsiai tariau.

- Sėsk ir sugrok ką nors.

Aš nulenkiau galvą ir nuėjau prie didelio fortepiono. Jis stovėjo ant nedidelės platformos per vidyrį salės. Aš atsisėdau prie jo ir išsivaliusi rankas į prijuostę ėmiau groti.

{Paklausykit}

Baigusi groti atsistojau ir nusilenkiau. Priėjau prie direktoriaus kuris šypsojosi ir plojo.

- Puiku. Reiškia bus taip. Tu priimsi jų užsakymą ir pateiksi jį kitai padavėjai. Nuėjusi prie stalo paklausi ar dar ko nors reikia ir panašiai, o po to persirengusi eisi groti. Drabužius Tau padės išsirinkti Nikolė. Klientų užsakymus patieks kita padavėja. Pačiam gale Tau reikės nueiti paduoti jiems sąskaitą ir paprašyti įvertinimo. Supratai ir sutinki?

- Taip. - ilgai negalvojusi atsakiau.

Aš nuėjau su Nikole į persirenkimo kabinas ir ji padavė man padavėjos drabužius. Aš persirengiau ir išėjusi nuėjau iki jos. Ji parodė man gražią raudoną suknelę trumpomis rankovėmis ir tarė :

- Su šia suknele galėsi eiti groti. Kaio manai?

- O gal geriau ką nors su ilgesnėmis rankovėmis? Ant kairės rankos aš turiu tatuiruotę ir nemanau,kad bus labai gerai, jei ji matysis.

- Nesijaudink, viskas bus gerai. O dabar eime į salę. Svečiai jau greitai surėtų padirodyti.

Susiruošusios mes nubėgome į salę laukti svečių, tačiau ilgai laukti nereikėjo. Vos mus įėjus į salę pasirodė jie.

Į restoraną pirma įėjo neaukštas juodų plaukų vyriškis su gražiu kostiumu. Jo veidas buvo uždengtas. Ant nosies sedėjo juodi akiniai nuo saulės, o veidą dengė juoda kaukė. Šalia jo ėjo daili mergina. Ji buvo liekna, ilgų kojų ir gražios figūros savininkę apsirengusi žalią aptemptą suknelę. Jos plaukai buvo juodi iki liemens. Dešinėje rankoje ji laikė rankinuką. Jai iš dešinės ėjo kiek pagyvenęs vyriškis. Jo plaukai jau kiek pražilę, tačiau atrodė elegantiškai. Visas pasitempę drąsiai žygiavo į priekį. Už šių trijų asmenybių grupele įėjo 7 vaikinai. Jų asmenybių nemačiau, tačiau viai buvo juodais kostiumais. Visų jų veidus denkė kaukės ir tamsūs akiniai. Net iš tolo matosi, kad jir garsūs bei turtingi žmonės.

Aš juos pasitikau ir palydėjau iki staliuko. Nė vienas iš jų į mane nepasižiūrėjo ir tiesiog sekė mane iš paskos. Atsisėdę už stalo visi buvo kiek įsitempę. Vyras, kuris buvo kiek pagyvenęs tarė :

- Sveiki. Ar galėčiau gauti meniu? - *angliškai*

- Taip, žinoma. - *angliškai* tai atsakiusi išdalinau visiems meniu ir pridėjau, - Šiandien aš jus aptarnausiu. Taip pat norėjau pranešti, kad laisvai kalbu korėjietiškai, tad nesikuklinkit kalbėti savo kalba.

Vienas iš vaikinų labai nustebo ir praėjus kelioms akimirkoms atsisukęs į mane tarė :

- Nejaugi Tu ta mergina iš parko? - *korėjietiškai* jis greitai nusiėmė kepurę nuo galvos, parodydamas savo mėtinės spalvos plaukus. - Tai aš, Min Yoongi. Gal pagaliau pasakysi savo vardą man?
______________________________________

Sveiki visi skaitantys mano istoriją! ❤
Labai daug pastangų įdėjau į ją dėl jūsų visų 💕💕
Labai norėčiau padėkoti už tai, kad skaitote ją bei paprašyti jūsų nuomonės apie ją, kadangi kitai istorijos daliai norėčiau sulaukti bent dviejų komentarų ❤
Nebijokit sakyti kas jums nepatinka ir išsakyti jūsų nepasitenkinimus kokia nors vieta ar net visa dalimi. Stengsiuosi pasitaisyti, kadangi tai pirmasis mano fanfiction 😔
Lauksiu jūsų nuomonių ir iki kitos dalies, mielieji 😘😘