Vanilinė cigaretė

50 dalis (1 sezono finalas)

- Luka, - taria Jungkook. - Ar galėtumei mums pasakyti savo sprendimą? Kuris iš mūsų, Tau patinka?

Stovėjau sustingus. Negalėjau pasakyti nė žodžio. Nejaugi man tikrai reikės pasirinkti vieną iš jų? Juk jie visi nuostabūs. Suga buvo pats pirmas vaikinas, su kuriuo susipažinau. Jis visada buvo limingas sutikęs mane, visada pajuokaudavo ir pakeldavo man nuotaiką. Jungkook mano kambariokas. Jis nuostabus draugas. Visada šypsosi, nerimauja dėl manęs ir visada rūpinasi. Jis net ryžosi eiti su manimi susitikti su mano broliu, vient tam, kad apsaugotų mane. Jimin. Su juo nebuvo patys nuostabiausi santykiai pradžioje, tačiau viskas pasikeitė. Jis man kaip brolis, kurio galima sakyti neturėjau. Jis visapusiškas ir nuoširdus, bet svarbiausia, ginantis ir tausojantis savo artimaisais. Taehyung... Mano favoritas iš visos grupės. Visada šypsosi ir būna laimingas. Jis niekada nepaliko manęs bėdoje, priešingai, net tada, kai nenorėjau jų matyti, jis buvo tas, kuris visada stengėsi pakalbėti su manimi, nepaisant mano atsakymo. Jis nuostabus. Jie visi nuostabūs. Aš negaliu pasirinkti vienos. Aš nenoriu prarasti visų kitų.

- Luka, gali trumpam ateiti? - suriko pro balkoną išlindęs J-Hope, lyg žinodamas, kad man reikia pagalbos. Aš linktelėjau ir jo stebima pradėjau eiti jo pusės link. - Geriau pica ar keksiukai? - paklausė rimtu balsu jis.

- Pica! - surikau džiaugsimgu balsu. Jis paėmė mane už maikutės krašto ir įsitempė į namo vidų. Nesipriešinau ir palikau keturis vaikinus už durų, stovinčiusbir laukiančius mano atsakymo.

"Atleiskit, bet atsakymo negaliu jums pasakyti" - tariau sau mintyse ir laiminga sekiau J-Hope pėdomis.

- Iš Tavo pasimetusio žvilgsnio kalbant su vaikinais, nusprendžiau, kad Tau reikia pagalbos, - galiausiai tarė jis.

- Taip, - atsakiau atsidususi.  - Tu mane išgelbėjai.

- Juk tam ir yra skirti draugai, - nusišypsojo jis ir atidaręs savo kambario duris atsisėdo ant lovos. - Aš juos perspėjau vakar, kad tai nėra gera mintis, tačiau jie manęs nepaklausė, - atsisėdau šalia jo.

- Aš nenoriu, kad as nors pasikeistų. Man patinka viskas taip, kaip yra dabar. Aš vijau, kad jei atskleisiu savo tikruosius jausmus, viskas nutrūks ir galiausiai aš vėl pasiliksiu viena.

- Lu, Tu neliksi viena. Juk visada šalia būsiu aš, RM ir Jin. Mes esam Tavo draugai ir tikimės, kad taip pat ir naujosios šeimos nariai. Jimin, Jungkook, V r Suga, jiems Tu patikai labiau, negu planuota ir tiek. Aš jų nekaltinu, Tu nuostabi, tačiau jie galėjo viską apgalvoti geriau ir labiu, o ne pastatyti Tave į kėblią padėtį kaip kad pasielgė dabar. - aš linktelėjau. - Gerai, apačioje mūsų laukia kiti jau tikriausiai užsakę maistą. Eime žiūrėti filmo! - riktelėjo jis ir nubėgo į pirmą aukštą.

Nulipau laiptais. Mačiau, kaip visi jau sedėjo savo vietose laukdami manęs, kad pradėtume filmų peržiūrą. Aš atsisėdau per vidurį sofos tarp V ir Jungkook. Priešais sėdėjo Jimin, o šalia jo Suga.

Pirmą kartą prastai jaučiuosi sedėdama vaikinų apsuptyje. Jie visi iš manęs kažko tikėjosi. Jienlaikė ištiesę rankas, kad aš galėčiau bent vieną jų paimti, tačiau to padaryti neišdrįsau.

Filmui įpusėjus Jungkook pradėjo muistytis ir galiausiai pajutau, kaip jo ranka apsiveja mano liemenį. Per kūną pradėjo eiti šiurpuliukai, tačiau neišdrįsau nieko pasakyti. Kuo toliau, tuo nejaukiau jaučiausi. Jimin padėjo savo galvą man ant kojos, kas buvo tikrai nejauku. V buvo kantrus. Jis neprilietėmanęs nė pirštu, tik ramiai sedėjo ir žiūrėjo filmą, kartas nuo karto pažvelgdas į mane. Tačiau paskutinis lašas buvo tuomet, kai Suga atsistojęs ir nuėjęs man už nugaros pradėjo glostyti man galvą. Aš staigiai pašokau ir pasitraukiau nuo visų į šoną. Tai buvo paskutinis lašas.

- Man jau gana! - surikau aš. - Aš nesu tik žaislas, kaip ir jūs! Aš negaliu taip staiga imti ir pasirinkti vieno iš jūsų! Jūs mano šeima, žmonės, kurie priėmė mane tokią, kokia esu ir nesistengė manęs pakeisti. Jūs vieninteliai, kurie manimi nuoširdžiai rūpinatės, tačiau šiuo metu jūs viską griaunat. Aš taip negaliu. - akyse ėmė kauptis ašaros. - Aš taip daugiau nebegaliu. Atleiskit, tačiau aš nesirinksiu nė vieno iš jūsų. Aš išeinu. - apsisukusi pradėjau eiti durų link, tačiau jas priėjusi dar atsisukau į juos. - Jungkook, prašau, iki studijų pradžios nesirodyk bendrabutyje.

Tai tarusi aš palikau BTS grupės namus ir juose daugiau nesirodžiau. Man skaudėjo širdį, kad juos palikau, tačiau labiausiai buvo gaila to, kad viso šito pasekoje kalta likau aš. Aš nenorėjau kad viskas taip pasisuktų, tačiau dabar tvirtai žinau, kad man nelemta būti laimingai.