Vanilinė cigaretė

16 dalis

{Jungkook pov.}

Ji iššoko. Jaučiau, kaip pro mane ir Jimin iš galo veržiasi Tae. Jis kartu su Jimin puola prie lango, pro kurį ką tik iššoko Luka. Aš stoviu vietoje kaip įkaltas į žemę ir nejudu iš vietos. Nejaugi ji tikrai iššoko? Kaip ji taip galėjo?

Atsipeikėjęs pribėgu prie lango. Persiverčiu pro jį, kad pamatyčiau merginą. Tačiau nieko. Ant žemės nėra jokios pažįstamos figūros. Aš iš dalies apsidžiaugiau. Žvalgiausi į visas puses norėdamas ją pamatyti. Nieko..

Taehyungas pačiupo nuo kėdės savo švarką ir išbėgo iš kambario, o paskui jį ir Jimin. Aš likau stovėti kambary ir žvargiausi Lukos.

{Taehyung pov.}

Išbėgau į kiemą. Ieškojau Lukos. Apibėgau visą kiemą, tačiau jos neradau. Mačiau, kaip Jimin įbėgo į garažą ir po kelių minučių išvažiuoja su mašina. Pribėgau prie keleivio durelių ir atsisėdau šalia jo. Išvažiavom iš kiemo ir pavažiavę ne daugiau kaip 500 metrų pastebėjome ją einančią šaligatviu.

Ačiū Dievui, jai viskas gerai.

Tai buvo pirma mano mintis šovusi į galvą ją pamačius. Jimin privažiavo prie jos ir sustojo.

- Lipk, - neatsisukęs į ją piktai tarė jis.

Mergina tik pažvelgė į mus ir toliau ramiai tipeno savo tilslo link.

- Aš pasakiau lipk! - dar garsiau užrėkė jis.

- Atleisk, mane mokė su nepažįstamais nevažinėti. - išdidžiai ir pasitikinčiai savimi tarė Luka.

Mačiau kaip Jimin pyksta ir nervuojasi. Jiz vis stipriau spaudžia vairą, net jo rankos tapo baltos.

- Luka, gal galėtumei įlipti? - tariau jai aš. - Nuvešim Tave iki bendrabučio ir į darbą.

Ji pažvelgė į mane ir gan ilgai stebėjo. Galiausiai nusišypsojo ir priėjo prie Jimin durelių.

- Ne, - tarė ji ir nuėjo toliau.

- Na ir gerai! Aš norėjau pabūti draugiškas. Nenori - po to manęs nekaltink. - Jimin išrėkė viską merginai net nepažiūrėjęs į ją ir paspaudęs gazo išvažiavo. Tokio susinervinusio jo nemačiau nuo praėjusio koncerto.

- Ei! Nusiramink, Jimin. - tariu jam, tačiau jis tik dar smarkiau suspaudžia vairą ir spaudžia gazą net neatsisukęs į mane. - Lėčiau! Tu nori mus nužudyti? - pradedu rėkti. Galiausiai jis kiek nusiramina ir sustoja prie kavinės.

- Eime kavos? - paklausia manęs praignoruodamas tai, kas ką tik nutiko.

- Mes neturim jokių kaukių veidui pridengti. - atšaunu jam, - Geriau grįžkim atgal. Jungkook tikriausiai nerimauja.

- Pabūk mašinoj, aš noriu kavos. Tuoj grįšiu. - man nespėjus jam nieko pasakyti, jis išlipa iš mašinos ir ją užrakina, įkalindamas mane joje.

Praėjo penkiolika minučių, o Jimin vis dar nėra. Žiūrėdamas į kavinės pusę pastebiu einančią Luką. Ji užsuka į tą pačią kavinę, kurioje yra Jimin. Nemanau, kad jų susitikimas prives prie ko nors gero...