Vasara. Vienintelė vasara, pakeitusi mano požiūrį į gyvenimą.
Jie. Tie vaikinai pakeitė mano gyvenimą ir mane taip pat.
Iš pradžių mūsų niekas nesiejo.
Jie - žvaigždės.
Aš - eilinė mergina su prastu charakteriu ir didelėmis svajonėmis.
Mus suvienij...
Suskambo mano telefonas. Aš greitai pašokau. Apsižalgiusi supratau, kad esu savo kambaryje, tačiau kaip čia atsidūriau ir, tuo labiau, kodėl aš miegojau su savo drabužiais, negalėjau prisiminti. Nuvijusi visus apmąstymus ir spėjimus į šalį, greitai nubėgau į dušą ir ruoštis išeiti į darbą.
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
- Shit! Aš vėluoju! - sušukau ir greitai įšokusi į batus išbėgau iš kambario.
Tik pribėgusi prie restorano durų supratau, kad neturiu su savimi nei piniginės, nei telefono. Kiek susinervinau, kadangi nuo praėjusios dienos ryto nieko nevalgiau, o ir šiandien per skubėjimą pamiršau, tačiau nieko nepadarysi. Greitai įėjau į vidų ir pribėgusi prie baro, kur buvo Nikolė tariau:
- Uh! Atsiprašau, kad pavėlavau. - ji tik nusijuokė ir gestu parodė, kad eičiau persirengti. Taip ir padariau.
Grįžusi į salę pamačiau ateinantį direktorių. Jis buvo kiek sunerimęs. Jo veidas išduoda jį labai gerai. Jis prieina prie mūsų ir galiausiai pakelia galvą.
- Uždarykit restoraną ir nieko neįleiskit. Šiandien jis užrezervuotas. - taria jis.
- Kas užrezervavo, jei ne paslaptis, - paklausė Nikolė.
- Tiesą pasakius nežinau. Jis norėjo likti anonimiškas, tad pasivadino "Purple Spring Flower".
Aš sustingau. Tai negali būti jis. Negali. Tai neįmanoma. Praėjo 5 metai.
- Ar galiu paprašyti tuomet šiandien išeiginės? - įsidrąsinus paklausiau.
- Su mielu noru Tau ją skirčiau, tačiau jis prastai kalba angliškai, o Tu sakei, kad moki gan daug kalbų, tad Tavo pagalbos šiandien tikrai reikės. - tarė direktorius ir palinkėjęs gero pasiruošimo nusisuko. - Beje, po valandos atvažiuos kurjeris su gėlėmis. Restorano užsakovas pranešė, kad jos turi būti išdėliotos po visą restoraną. - tai pasakės išėjo.
Mes visi stovėjom nieko nesupratę. Visi ėmė kalbėti ir spėlioti, kas tai galėtų būti. O aš atsisukau į Nikolę ir Ričerdą.
- Kaip manot, spėčiau iki namų nueiti ir grįžti? - nusijuokiau.
- O ko Tau iki namų? - paklausė Ričerdas kiek susidomėjęs.
- Per skubėjimą nepavalgiau, o piniginę ir telefoną palikau namuose.
- Nesijaudink, kava šiandien pavaišinsiu aš, kitą kartą mane vaišini Tu, - nusijuokė jis ir mirktelėjo.
- O aš statau pietus, - pritarė Nikolė ir apsikabino mane.
Buvau laiminga. Nejaugi tai ir yra tikra draugystė? Nejaugi jie mane laiko savo drauge?
- Jūs neprivalot, - tariau aš ir kiek nuleidau galvą.
- Eeeei, juk mes draugai, o draugai padeda vienas kitam. - taria Nikolė ir apkabina mane dar stipriau. Aš tik nusišypsojau.
Praėjo kelios valandos. Kurjeriui atvežus gėles (tai buvo rožinės gerberos), kaip ir prašyti, išdėliojom jas po visą restoraną. O toliau laukėm. Laukėm kol svečias atvyks. Ir štai, atėjo tas ilgai lauktas momentas. Prasivėrė restorano durys. Pro jas įėjo vaikinas prabangiu juodu kostiumu. Ant nories sedėjo juodi tamsinti akiniai, o rankose laikė tas pačias rožines gerberas, kurios dabar yra išdėliotos po visą restoraną. Jis priėjo prie mūsų. Jis nužvelgė visas padavėjas ir sustojo prie manęs. Nieko nesakęs paėmė mano ranką ir ją pabučiavęs padavė man gėles. Aš žiūrėjau į jį šaltu žvilgsniu ir nieko nepasakiau.
- Tu būsi mano padavėja, - galiausiai ištarė jis angliškai. Aš linktelėjau, padėjau gėles ant stalviršio ir nuėjau palydėti jo iki jo staliuko.
- Taigi, sveiki atvykę į mūsų restoraną. - tariau maloniai, - Visų pirma norėčiau jūsų paklausti, kokia kalba jums patogiau kalbėti?
- Lietuviškai, - tarė jis ir nusiėmė savo akinius.
- Kaip jums patogiau, - tariau lietuviškai ir nepažvelgusi į jo veidą linktelėjau. - Tuomet leiskite prisistatyti. Aš esu Luka ir šiandien būsiu jūsų padavėja. Jei turėsite kokių klausimų ar reikės pagalbos, prašau kreipkitės. Padėsiu kuo galėsiu. - aš pakėliau galvą ir pažvelgiau į jį. Mano akys išsprogo iš nuostabos. Tai jis. Tai tikrai jis. Tai... mano brolis.
