Vasara. Vienintelė vasara, pakeitusi mano požiūrį į gyvenimą.
Jie. Tie vaikinai pakeitė mano gyvenimą ir mane taip pat.
Iš pradžių mūsų niekas nesiejo.
Jie - žvaigždės.
Aš - eilinė mergina su prastu charakteriu ir didelėmis svajonėmis.
Mus suvienij...
Jau keturios. Išsaugojusi išjungiau darbą prie stojamojo ir pasigarsinus muziką nuėjau ruoštis. Grojo viena mėgstamiausių mano dainų "The Rose - Baby". Pradėjau dainuoti. Neturėjau labai puošnių drabužių, tad tiesiog apsirengiau kaip tuo momentu man atrodė geriausia ir patogiausia.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Susišukavau plaukus ir pažiūrėjau į telefono ekraną. Rodė kelias minutes prieš penkias, tad išjungiau kompiuterį ir išėjau. Eidama įsidėjau ausinukus ir prisidegiau cigaretę. Klausiausi dainos "Pentagon - Runaway" ir tikriausiai atrodžiau juokingai, kadangi stengiausi eidama pataikyti į taktą.
Pakeliui sutikau Nikolę. Ji vaikšęiojo su Ričerdu ir pamatę mane pradėjo mojuoti.
- Sveiki, - priėjusi prie jų tariau.
-Labas, - tarė Nikolė. - Kur čia vaikštai?
- Einu su kai kuo susitikti, o jūs? - atsakiau.
- Mes poilsiaujam. Išėjom pasivaikščioti. Gavom laisvą dieną iki septintos, nes vėl ateina kažkokie svarbūs korėjiečiai. - tarė Ričerdas
- Žiūrėk, kad ir Tavęs nepakviestų, - ėmė juoktis Nikolė.
- Jei pakvies, ateisiu. Papildomi pinigai man nepakenks. - tariau ir pažiūrėjau į laikrodį. - Atleiskit, aš jau turiu eiti. - tai tarusi atsisveikinau ir nuėjau.
Priėjusi tvorą, kuri juosė namą, į kurį esu pakviesta, sustojau. Staiga vartai atsivėrė, o už jų stovėjo Jungkook.
- Sveika. Mes visi Tavęs jau laukėm. Užeik. - jis buvo laimingas, o aš nerimavau. Iš lėto žengiau link vaikino, o po to ir link durų. Visą kelią tylėjom. Galiausiai priėjus duris, Jungkookas man jas atidarė ir įleido mane į vidų. Minutėlei stabtelėjau. Kiek bijojau žengti pro duris, tačiau susikaupus vis dėlto žengiau tą lemtingą žingsnį.
- Užeik, nestovėk tarpdury, - tarė Suga. Užėjau ir pasitraukiau į šoną, kadangi nežinojau ką man daryti. Maęiau, kaip po truputį visi renkasi pirmame aukšte. Ir štai, pamačiau Jimin. Jis lipo laiptais ir pastebėjo mane. Trumpam jo žvilgsnis sustojo ties manuoju, tačiau po to nusiko akis ir nuėjo atsistojo šalia RM.
- Na, tai gal keliaujam į svetainę? Ar liekam stovėti koridoriuj? - nusijuokė Jin. Visi susižvalgė.
- Eime? - atsisukęs į mane tarė J-Hope ir nusekė paskui draugus. Aš pasielgiau taip pat. - Prisėsk, - atitraukęs kėdę tarė man. Visi jau sedėjo.
- Ne, - visi sužiuro į mane. - Iš pradžių aš noriu pasakyti kelis žodžius. - atsisukau į J-Hope. - Ačiū Tau, gali prisėsti. - nusišypsojau, o jis atsisėdo šalia manęs. - Visų pirma, tai noriu padėkoti jums už pakvietimą šiandienai. Buvau nustebusi, kad po visko, kaip aš elgiausi, jūs vistiek pasiryžote mane priimti. Taip pat noriu padėkoti už pagalbą, kurią suteikėte kėbliu metu. Ačiū jums visiems. - nusilenkiau prieš juos. Visi tylėjo. Jie buvo nustebę mano žodžiais. - Ir priedu noriu jūsų visų atsiprašyti. Vienas žmogus man vakar kiek atvėrė akis. Aš suvokiau, kad negražiai su jumis elgiausi, nors jūs buvot su manimi malonūs. Atsiprašau už savo savanaudišką elgiasį. Atsiprašau, Tavęs, Jimin. Aš negražiai su Tavimi kalbėjau, negražiai elgiausi, nors Tu norėjai padėti. Atsiprašau už tai, ką prikalbėjau. Taip pat Tavęs, Jungkook. Nuo pat pirmos dienos kai susitikom, Tu norėjai su manimi susibendrauti, o aš Tave atstūmiau. Aš atsiribojau nuo Tavęs ir įžeidinėjau. Aš elgiausi šlykščiai ir ieškojau įvairių pasiteisinimų, kad nebendraučiau su jumis. Atsiprašau, Taehyung, kad taip šiurkščiai elgiausi kai susipažinom. Atleiskit visi, kad nepadėkojau iš karto tą vakarą, kai paėmėt mane nuo barako kambario. Atleiskit. Aš susimoviau ir noriu paprašyti jūsų atleidimo. - mano akyse kaupėsi ašaros ir net nežinau kodėl. Aš nulenkiau prieš juos visus galvą ir sustingau vietoje. Aš elgiausi kaip šlykštynė už ką turiu priimti savo likimą. Atleiskit..
