Vanilinė cigaretė

30 dalis

- Vaikinai, žinau tik vieną - jūs man esate didesnė šeima, negu jis kada nors buvo. - tariau drąsiai be jokių abejonių.

Vaikinai pažiūrėjo į mane kiek nustebę. Tikriausiai nesitikėjo tokių mano žodžių, tačiau aš tik nusišypsojau jiems.

- Atleiskit, - tariau susivokusi, ką pasakiau. - Tik neseniai atėjau į jūsų gyvenimą, o jau taip kalbu. Aš nežinau kuo jūs mane laikote, o jau pasakiau tokius stiprius žodžius. Atsipršau.

- Yah!!! Nenusišnekėk! - Suriko J-Hope. Tiesą pasakius, pirmą kartą girdėjau jį taip rėkiantį, tad kiek išsigandau. - Nors ir kaip sakai neseniai pradėjom gerai sutarti ir panašiai, bet Tu tikrai tapai mums artima. O ir pasitiki mumis. Juk ne kiekvienas taip pasitikėtų jam beveik svetimais žmonėmis. Tačiau Tu mums davei šansą ir pasitikëjai, dël ko esam Tau dëkingi. - net nepajutau, kaip klausydama jo sakomų žodžių pradëjau šypsotis.

- Tu mus tapai tikrai brangi asmenybë, - pritarë Jimin. - Juk ne kiekvienas pultų gelbëti nepažįstamo ir tuo labiau nemëgiamo jam žmogaus, - jis pradëjo juoktis, priversdamas ir mane juoktis kartu.

- O man Tu kuo toliau tuo labiau imi patikti. - tarë V. Aš visa išraudonavau ir pažvelgiau į jį kiek sumišusi. Jis supratęs ką pasakë kiek susigëdo, tačiau tęsė toliau. - Na.. aš... Dar nesu sutikęs tokio mielo, rūpestingo ir nuostabaus, bet kartu ir trenkto, pašėlusio bei nebijančio apsijuokti žmogaus.

- O nebandei paþiūrëti į veidrodį? - visa išraudusi, bet kartu ir nesijuokdama paklausiau jo. Mačiau kaip jis juokiasi ir kiek susigëdęs užsidengia savo paraudusį veidą dviem rankom. Visi ëmë juoktis pamatę tokį V, o ir man pakilo nuotaika.

- Luka, - staiga rimtu veidu tarė Jungkook.- Aš nežinau ką aš apie Tave manau. Man gera, kai Tu laiminga ir man skauda, kai Tu liūdna. Aš nenoriu matyti Tavęs verkiančios ar įskaudintos, kokia Tu ir atbëgai pas mus šiandien. Prižadu, aš visada būsiu šalia, kad Tau padëti ir stengsiuosi iš visų jëgų, kad Tu neliūdëtum.

- Oooooooooow!!! - suriko visi BTS nariai. - O kaip mes? Ar ir dël mūsų taip pasielgtum?

- Aš greičiu jus pats primuščiau! - besijuokdamas atsakė Jungkook ir atsisukęs į savo draugus pagrūmojo jiems kumščiu.

Jo žodžiai nuvedë mane į kiek nejaukią situaciją. Aš nežinojau ką jam atsakyti į tokius jo žodžius, o mano veidas tapo ryškiai raudonas. Mačiau kaip į mane žiūri V. Jis atrodë kiek nusiminęs. Nenorëjau to, tad pakilau nuo sofos ir tariau:

- Vyručiai, jūs visi esat nuostabūs. Aš esu be galo laiminga, kad iš visų pasaulyje esančių žmonių, man buvo suteikta tokia galimybë susitikti ir susibendrauti su jums. Esu labai dëkinga ir dar labiau laiminga. Neiškeisčiau jūsų į nieką kitą. - man kalbant pajaučiau skruostu riedančią ašarą.

- Ar kažkam reikia meškos apkabinimo? - tarë V ir gan keistai, bet juokingai ir mielai pribëgo prie manęs. Aš su malonumu puoliau jam į glëbį.

- Kas prisijungti? - apkabinusi Taehyungą riktelëjau kitiems ir jie pradëjo juoktis, tačiau apkabino vienas kitą ir mus su V kartu. Tai buvo nuostabi akimirka. Nenorëčiau, kad ji baigtųsi