Vanilinė cigaretė

34 dalis

- Aš bijau. - tariau sunerimusi.

-  Ko? Kas nutiko? - išsigando Jimin. - Kas Tau rašo?

- Brolis. Jis nori susitikti. - atsakiau.

- Aš galiu eiti kartu, žinoma jei nori, - kiek nedrąsiai, bet pasiūlė Jimin.

- Atleisk, bet negaliu rizikuoti, kad Tave pamatys fanai. Nenoriu sumaišties. - tariau jiek nusiminusi. Tiesą pasakius, giliai širdyje norėjau, kad jis arba kas kitas iš man artimų žmonių eitų kartu. Tačiau negalėjau rizikuoti jais ir jų reputacija.

- Man nesvarbu, jei mane pamatys, aš tiesiog nenoriu, kad Tu eitum su juo susitikti viena. O kas jei jis vėl pasielgs su Tavimi taip, kaip restorane? Aš nenoriu, kad su Tavimi kas nors nutiktų. Juk mes draugai vis dėlto. - ėmė pykti Jimin.

- Tuomet aš galiu eiti kartu, - pasisiūlė Jungkook. - Aš paprasčiausiai stengsiuos neišsiskirti iš minios ir tiek.

- Jungkook, su Tavimi ta pati istorija ir Tu tai puikiai supranti. - atsikirtau.

- Palauk minutėlę, - tarė jis ir nuėjo į antrą aukštą. Po 20 minučių jis nusileido į pirmą aukštą. Tiesą pasakius, neatpažinau jo. Jis buvo apsivilkęs kiek per didelę baltą su raudona juostele maikę be rankovių, parodydamas savo raumenukus, ir juodus džinsinius šortus, o jo veidą puošė juodi tamsinti akiniai. - Na, dabar gerai? - paklausė jis žvelgdamas į mane.

- Beveik, tik dabar reikia sutvarkyti Tavo plaukus. - nusišypsojau aš. Jis kiek kreivai pažiūrėjo.

Mes nuėjome iki jo kambario. Iš stalčiaus ištraukiau plaukų želę ir pradėjau su ja tvarkyti draugui plaukus. Po gerų 10 minučių, Jungkook nebuvo panašus į save. Tiesą pasakius, jis attodė tikrai karštai.

- Na, kaip atrodau? - kiek nervingai paklausė.

- Tobulai, - tariau net nepamąsčiusi ir kai supratau, ką pasakius, išraudonavau.

- Ačiū, princese, - nusijuokė jis. - Dabar liko tik susiruošti Tau. Manau galim važiuoti iki Tavęs ir tuomet keliausim iki sutartos vietos. Tinka?

Aš linktelėjau ir nuėjau į V kambarį susirinkti savo daiktų. Stengiausi būti tyliai, tačiau užėjus į kambarį pastebėjau V ir Suga jau pabudusius ir besikalbančius.

- Labas rytas, saulelės, - riktelėjau aš.

- Sveika! - džiaugsimgai tarė V. - Einam papusryčiauti?

- Atleisk, bet man reikia keliauti. Jau 12 valandų. - atsakiau ir pradėjau rinktis daiktus.

- Kur keliausi? - paklausė jis. - Juk Tau nereikia į darbą.

- Susitikti su broliu, - kiek nervingai atsakiau.

- Tu negali eiti viena! - pašoko iš lovos Suga. - Tau negalima. Aš neleidžiu.

Aš pradėjau juoktis. Jo žodžiai nors ir buvo griežti, bet jie privertė mano širdį spurdėti.

- Nesijaudink, Yoongi, - tariau aš. - Aš važiuosiu ne viena. Jungkook pasisiūlė eiti kartu, kad man būtų drąsiau.

- Aš irgi noriu eiti kartu, - tarė V.

- Atleisk, bet nemanau, kad tai gera mintis. - tariau kiek nusiminusi. - Jei galėčiau, aš pasiimčiau jus visus kartu, bet...

- O kas neleidžia? - įsiterpė V, neleisdamas man užbaigti sakinio.

- Jūsų reputacija, fanai ir prodiuseriai, kurie nebus patenkinti mūsų draugyste.

- Luka, mes irgi žmonės, nemanai? - susidomėjo V. Jo žodžiuose buvo tiesos.  - Kodėl Tau tokie dalykai rūpi labiau negu mums?

- Todėl, kad jei jums kas nors nutiks, aš sau niekada neatleisiu. Manau jūs puikiai žinotė, kad kai kurie gerbėjai nėra patys maloniausi. Tiesą pasakius aš ir Jungkook nenoriu temptis kartu su savimi, nes jam gali kas nors nutikti. Aš nežinau kas gali šaiti į galvą mano broliui ir dabar aš bijau labiau, nei bijojau anksčiau. Kaio jūs nesuprantat, kad esat man per daug brangūs, kad rizikuočiau jumis? - aš nutilau. Mano akyse rinkosi ašaros.

- Luka, mes jaučiamės lygiai taip pat, - prie manęs atsisėdo V ir paėmė mabo ranką. - Mes norim eiti kartu, nes bijom išleisti Tave vieną. Mes bijom to, kad Tau gali nutikti, jri su juo susitiksi ir jį išerzinsi. Kodėl Tu to nesupranti? Tu mūsų vienintelė draugė, neskaitant mūsų darbininkų, kurie yra tikrai malonųs. Bet eanė tame, kad tik Tu sugebėjai mumyse įžvelgti daugiau nei eilines žvaigždes. Tad neatstumk mūsų, nes nes tikrai nežadam atstumti Tavęs. Niekada.