Kayla pov.
Priėjau prie namų durų, jas atsidariau ir įėjau į vidų. Nieko nelaukusi, užlipau laiptais į antrą aukštą, ėjau savojo kambario link, kai išgirdau:
- O, Kayla, jau grįžai. - močiutė atėjo iš savo miegamojo į nedidelį koridoriuką, čia esantį.
- Taip, tik ką grįžau. - darydama savo kambario duris, leptelėjau. - Močiute, aš labai noriu miego. - nusižiovavau.
- Eik ilsėkis, saule. - nusišypsojo. - Ryt viską papasakosi. - pakilnojo antakius.
- Mhm. - įeidama į savo kambarį, pasakiau. - Labos. - pridūriau, prieš uždarydama savo kambario duris.
- Labanakt. - pasakė ji, o aš uždariau kambario duris galiausiai.
Nieko nelaukusi, pasitvarkiau lovą, nuėjau į vonią nusivaliau makiažą, išsivaliau dantis. Persirengiau į savo pižamą ir atsiguliau į lovą, kurioje labai greit sušilau ir užmigau.
~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~
Pramerkiau akis, pasirąžiau lovoje. Pasiėmiau telą į rankas ir pažiūrėjau, kiek valandų. 08:24.
Ankstyva aš šiandien. Numečiau plytą ant lovos. Išlipau iš lovos, nuėjau prie spintos išsiėmiau švarų apatinį trikotažą ir treningą su Vans batais.
Patraukiau vonios link. Užsidėjau viską, ką atsinešiau, plaukus susirišau į aukštą uodegą ir pasidažiau lūpas vanilės kvapo vazelinu.
Išėjau iš vonios, pasiklojau savo lovą. Nusileidau laiptais žemyn, apsidairiau tylu, ramu.
Seneliai, matyt, dar miega. Nuėjau į virtuvę atsigėriau vandens. Užlipau atgal į viršų, pasiėmiau savo telefoną, susiradau stalčiuje ausines ir nusileidau žemyn, nes prieš tai pamiršau pasiimt.
Atrakinusi namų duris, išėjau. Uždariau ir užrakinau jas. Nutariau pabėgioti šįryt.
Išsiėmiau savo telą su ausinėm, įsijungiau radiją ir pradėjau lėtai bėgti. Bėgau viena, o po to kita gatve, kol galiausiai atbėgau iki parko.
Kai padusau, atsisėdau ant suoliuko. Kelis kart gyliai įkvėpiau, kol kvėpavimas sulėtėjo ir tapo vėl normalus.
Tiesiog įsijaučiau į muziką, kuri grojo per mano ausinukus. Net nepastebėjau, kaip užmerkiau akis, ir atlošiau galvą.
Tik staiga kažkas palietė mano nugarą, tad nusigandau. Nusiėmiau ausines ir staigiai atsisukau į tą pusę, iš kurios mane kažkas lietė, bet, kai atsisukau, netekau žado.
- Fūūū, blem, čia tik tu. - persigandusi pasakiau ar atsikvėpiau.
- Nesikeik. - susiraukė.
Prieš mane stovėjo tas vaikinas, į kurį vakar išsitėškiau. Tas pats vaikinukas, kurio niekaip negalėjau atpažinti, kur aš jį mačiau. Vilkintis sportinį kostiumą ir kedus.
- Nu, soriukas. - pakėliau rankas į viršų. - O tu manęs taip negąsdink daugiau.
- Kitaip negalėjau. - nusijuokė. - Tu vos nešokai sėdėdama. Būtum mačius save. - pradėjo juoktis.
- Nejuokinga. - pavarčiau akis, tad vaikinukas iškart baigė žvengt. - Sakiau gal susitiksim, matai susitikom.
- Teisingai sakei. - nusišypsojo jis. - Aš dar nežinau tavo vardo. - numykė.
- Kayla Blake. - prisistačiau.
- Aš - Louis Tomlinson. - paspaudėme vienas kitam rankas. - Malonu.
- Kaip mane atpažinai? - susidomėjau.
- Aš gerai įsidėmiu žmones, kurie yra išvaizdūs. - sukikeno.
- Aišku. - nusišypsojau. - Kaip tavo telefonas? - susidomėjau.
- Naują nusipirkau. - iš kišenės išsitraukė Iphone 6 plus. - Tu man dar skolinga. - sukikeno.
- Už ką? - išsproginau akis.
- Už tai, kad atsitrenkei į mane. - perbraukė per savo plaukus su pirštais rudaplaukis.
- Na, ir ko nori?
- Tavo telefono numeriuko ir susitikimo. - paslaptingai ištarė.
- Ne per daug nori? - išsproginau akis dar kartą ir pakėliau antakius.
- Čia dar mažai. - nusišypsojo.
- Ohh, duok įvesiu numerį. - laimingas padavė savo telą. - O dėl susitikimo, nežinau. - pasakiau, vesdama savo numerį.
- Nagi, sutik. - padarė šuniuko akis.
- Na, gerai, bet kada nuspręsiu aš.
- Lauksiu. - laimingas pasakė.
Išgirdau savo plytą, skambant ir vibruojant kišenėj. Išsitraukiau telą, pažiūrėjau, kas skambina - močiutė.
- Atsiprašau, man reikia atsiliepti. - numykiau.
- Žinoma. - Louis linktelėjo.
Pakėliau telo ragelį ir išgirdau:
Močiutė: - Kayla, kur tu? Mes nerimaujam su seneliu.
Aš: - Man viskas gerai, tiesiog anksti atsikėliau ir išėjau pabėgioti.
Močiutė: - Kitąkart įspėk, jeigu, kur nors, eisi.
Aš: - Gerai, būtinai. - patikinau.
Močiutė: - Ar tu viena? - susidomėjusiu balsu paklausė.
Aš: - Ne.
Močiutė: - Ar tu su tuo Zayn..? - dar su didesniu susidomėjimu paklausė.
Aš: - Ne, ne su juo.
Močiutė: - O tai su kuo?
Aš: - Kai grįšiu, viską papasakosiu.
Močiutė: - Gerai, tik grįžk iki 10, nes pusryčiausime.
Aš: - Grįšiu. Iki. - padėjau telo ragelį ir žvilgtelėjau, kiek laikrodis rodo valandų, 09:34.
Reiktų jau bėgti namo, nes nespėsiu iki 10 grįžt kitaip, o paskui vėl kels bangas seneliai.
- Sorry, kad užsišnekėjau. - šyptelėjau.
- Nieko tokio. - pasakė Louis, vis dar stovėdamas ten pat.
- Man reiktų bėgti namų link jau... - numykiau.
- Tai lauksiu tavo nuspręsto laiko. - nusišypsojo.
- Mhm, lauk. - pavarčiau akis.
- Iki.
- Čiau. - pasakiau ir pradėjau bėgti namų link, o Louis į kitą pusę.
YOU ARE READING
"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA
FanfictionAš esu Kayla Blake. Man virš 17 metų. Prieš savaitę netekau savo gyvenime svarbiausių ir brangiausių žmonių - savo tėvų. Jie žuvo autoavarijoje. Tą ankstyvą rytą man paskambino moteriškė ir pranešė apie nelaimę. Nuo tos dienos atrodo visas pasaulis...