"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*61*

Kayla pov.

Norėjau žengti, bet vis dvejojau. Po kelių minučių nusprendžiau viską baigti, bet už savo nugaros išgirdau cypiantį padangų garsą.

Nekreipiau į garsą dėmesio, tik žiūrėjau į apačią. Į skardį ir tamsą jo apačioje.

- Kayla, net nebandyk! – išgirdau, padususį Louis balsą netoli savęs, tad atsisukau į jį.

- Kodėl? Kodėl, Louis? Jeigu aš to noriu, tai kodėl to nepadaryti? Viskas bus baigta. Nereikės mąstysi ir galvoti, kas bus toliau ir ką veiksiu. Visas skausmas, kančios, ilgesys, liūdesys dings iš mano gyvenimo. – verkdama kalbėjau.

- Tuomet dingsi ir tu... - atsakė.

Tomlinson paėmė mano ranką ir truktelėjo į save. Paėjau kelis žingsnius nuo skardžio, arčiau Louis.

- Leisk tau, kai ką pasakyti. Po to galėsi spręsti, ko nori. Gerai? – atsargiai kalbėjo vaikinukas.

- Gerai. – atsidusau ir pažiūrėjau jam į akis.

- Dingsi tu. Pagalvok, kaip sunku bus tavo broliui ir seneliams, bei mums visiems, jeigu prarasim tave. Kayla, tu man reikalinga. Aš naktimis negaliu užmigti, nes nuolat galvoju apie tave. Noriu tavo saldžių ir beprotiškų bučinių, kurie veda mane iš proto. Noriu girdėti tavo juoką ir matyti šypsena veide, o ne ašaras ant skruostų. Noriu padaryti tave laiminga. Tu esi mano visas pasaulis šiuo metu. Man nereikia nieko kito, tik tavęs.

- Kodėl būtent manęs?

- Nes aš jaučiu tai. – vaikinukas paėmė mano ranką ir pridėjo mano mažą rankutę prie savo krūtinės, širdies pusėje. – Pasilik, nes man reikia tavęs, kaip žmogui oro.

- Louis, net nežinai, ką man pasakė gydytoja. – žiūrėjau į mėlynakio akis.

- Man jokio skirtumo, tad, kol kas, nesvarbu. Jeigu norėsi, galėsi pasakyti vėliau, ką gydytoja sakė. – Tomlinson vis dar laikė mano ranką prie savo krūtinės, širdies pusėje.

- Bet prižadėk man vieną dalyką.

- Bet ką. – nedvejodamas atsakė Louis.

- Nepaliksi manęs ir neįskaudinsi.

- Ar galėčiau? – pakėlė antakius.

- Tiesiog prižadėk!

- Prižadu. – pasakė Louis, o aš stipriai apsikabinau jį.

Buvo taip gerą pajusti kažką savo glėby, kas rūpinasi tavimi ir saugo.

- Bet iš pradžių pasitraukim nuo šlaito. – šyptelėjo Louis, kai paleido mane iš glėbio.

- Gerai. – atsidusau ir ėjome nuo šlaito.

- O dabar gali pasakyti, ką pasakė gydytoja. – šyptelėjo, kai ėjome.

- Louis... – neužbaigiau sakinio, bet sustabdžiau jį, paimdama jo ranką ir sunerdama mūsų pirštus.

- Kas, saulute?

- Aš... Aš... Lau... Aš laukiuosi vaiko. – pasakiau ir nusukau akis.

- Aš žinau. – šyptelėjo vaikinukas.

- Iš kur? - išpūčiau akis.

- Tavo vėmimas, silpnumas, galvos skausmas. Viską tik patvirtino.

- Bet iš kur viską žinai? – pasimetusi paklausiau.

- Mano mamai buvo panašiai, kai laukėsi mano sesių.

- Tu turi sesių?

- Taip. – palinksėjo.

- Kodėl nesakei?

- Tu neklausei. – sukikeno.

- Tas tiesa. – šyptelėjau. – Bet ką man dabar daryt?

- Tai ką sakė gydytoja?

- Padarė tyrimus ir sakė ateiti pirmadienį, kai bus atsakymai. Ji įsitikinusi 90 %, kad aš laukiuosi. – atsidusau.

- Turi tikėti likusiais 10 %. – šyptelėjo vaikinas.

- Keistai kažkaip. Maniau, jog įtikinėsi gimdyti ir auginti vaiką. – šyptelėjau.

- Tiesiog pagalvojau, ką sakys kiti ir, ką galvos apie tave.

- Jo, visi šnairuos į mane, kad nėščia 17 metų. O dar 12 klasių nepabaigsiu. Reiktų kartot kursą.

- Kam nors sakysi tai? – pakėlė antakius mėlynakis.

- Nežinau, bet, jeigu pasitvirtins, jog laukiuosi, tuomet teks. Niekur nedingsiu ir iš namų neišeisiu išvis.

- Tai jie nežino, jog tu..? – sumurmėjo Louis.

- Taip, jie galvoja, kad aš vis dar nekalta. – pavarčiau akis.

- Melagė. – sukikeno Louis.

- Žinai, kiek klausimų iš kontrolės sulaukčiau? Kaip buvo? Su kuo? Ar skaudėjo? – suburbėjau.

- Kiek laiko tu laukiesi?

- Apie 1,5 – 2 mėnesius. – atsakiau.

- Bet pilvo pas tave net nesimato. – sukikeno Louis, o aš nestipriai su savo ranka trinktelėjau jam į petį.

- Paguodei.

- Gal tu net nesilauki?

- Tikiuosi, nes nežinau, ką daryt su tuo vaiku. – atsidusau.

- Reikia paskambint Zayn ir pasakyt, kad pasiimtų motociklą. – sukikeno rudaplaukis.

- Vargšas be ratų liko. – sukikenau.

- O kam ant to motociklo lipai?

- Man tuo metu niekas nesigalvojo ir nerūpėjo. Norėjau tik dingti iš ten greičiau.

- Aišku. – šyptelėjo Louis ir pradėjo mane vestis link motociklo ir savo mašinos.

- Bet, Louis, niekam nė žodžio, kol kas. Jeigu tai pasitvirtins, tuomet pasakysiu pati.

- Gerai. – šyptelėjo.

- Ačiū.

- Už ką? – atsisuko į mane Louis.

- Už tai, kad sustabdei mane nuo beprotiško dalyko ir palaikai.

- Nėr už ką. Gi aš tavo angelas sargas. – mirktelėjo.