"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*72*

Kayla pov.

Tiesiog ėjom tamsiu mišku į kažkur.

- Ką nori sužinot? – pertraukiau tylą tarp mūsų, kuri truko apie 15 minučių.

- Visų pirmą, prižadėk, kad nemeluosi. – ėjom toliau, tad aš pamačiau šviesas.

- Prižadu. – iškėliau ranką į viršų ir prisiekiau. – Nu, klausk, kas smalsu. – raginau.

- Jis tavo brolis? Kaip tai suprast? – susiraukė Louis.

- Jis mano netikras brolis. Mano mama ir jo tėvas susipažino, kai man buvo 5 metai, o broliui 7 metai. Tuomet teko palikti London'ą ir mes visi persikraustėme į Oxford'ą. Jie susituokė, brolis išgarsėjo ir taip gyvenom iki nelaimės.

- Bet kodėl jūsų abiejų pavardės skirtingos?

- Mano mama man paliko mano tikro tėvo pavardę, o pati pasikeitė į Hemmings. Iš pradžių žiauriai pykau dėl to, bet dabar net džiaugiuosi, gi mano brolis žvaigždė. – pavarčiau akis.

- Turbūt sunku su fanėm? – sukikeno Louis.

Ačiū dievui, jo nuotaika pralinksmėjo. – galvojau galvoje.

- Taip, jos piktai kalba apie mane ir dar visko būna. Bet kažkaip į tai dėmesio nebekreipiu.

- O dėl meilės ir liemens apkabinimo?

- Brolis manęs išprašo apsimesti jo mergina, kad prie jo taip nepultų žurnalistai ir fanės. – paaiškinau. – Mes tik būnam susikabinę ir tik prie kitų žmonių jis mane vadina meiliais žodeliais.

- Būčiau žinojęs, bučiau tavęs neužsipuolęs dėl tokių dalykų. – susigėdo Louis.

- Aš tau sakiau, jog brolis atvažiavo vakar.

- Bet nesakei, jog tavo brolis žvaigždė.

- Aš nemėgstu girtis tokiais dalykais. – papurčiau galvą.

- Dabar viskas aišku. – šyptelėjo Louis. – Sorry, dėl šiandien.

- Net nebandai atsiprašinėt. – sukilinau Tomlinson. – Louis, gi nežinojai, kas toks mano brolis. Aš tau to nepasakiau.

- Jis ant tavęs neužpyko, kad pabėgai nuo jo? Gi tu, kaip ir jo mergina per renginį buvai.

- Gal? Ne, neužpyko. Tik reiks viską paaiškinti jam.

- Tavo brolis - Luke Hemmings. Net nepagalvočiau. – sukikeno.

- Iš '5SOS'. – pridėjau. – Ir žinok, aš niekada nebėgčiau pas tą, kuris daugiau pinigų turi. Taip nepasielgčiau niekad. Aš ne tokia mergina. Aš bėgu pas tą, kuriam aš rūpiu ir kuris rūpi man.

- Žinau. – šyptelėjo Louis, kai grįžome į tą vietą, kur vyko renginys.

Žmonių nebėra, tik keli likę ir tai jau išvažinėja iš čia.

- Kur važiuojam? – atrakindamas savo automobilį, paklausė vaikinukas.

- Bet kur, tik ne pas mane namo. – pasakiau ir įlipau į automobilį.

- Kodėl nenori namo? – paklausė susiraukęs Tomlinson, kai įlipo į mašiną.

- Nes noriu pabūt su žmogum, kuris yra man visas pasaulis.

- Tu tiktai gerai jautiesi? Gėrei šiandien? Ar vaistų, kokių prigėrei?

- Tik vieną šampės taurę, kai brolis sunervavo.

- Tu - girta. – kaip faktą, pasakė Louis ir užvedė variklį.

- Blaiva 100 %.

- Ar tikrai?

- Ne, žinok išsigalvoju. Nuotykių ieškot sugalvojau. Atsibodo būt gerai, tai dabar visiem meluosiu.

- Gerai, gerai blaiva tu. – pasakė Louis. – Žinau, kur nusivešiu, bet turi pasitikėt manim.

- Pasitikiu, angele sarge. – paėmiau vieną Louis ranką ir sunėriau mūsų pirštus. - Kaip mane atpažinai?

- Atpažinčiau savo vaikystės draugešką, net iš 3 milijonų žmonių. – užvedė variklį Louis ir pajudėjome iš vietos.

- Puiku. – šyptelėjau.

Viena ranka parašiau broliui žinutę, jog šiandien negrįšiu ir, kad nesijaudintų dėl manęs. Po kelių sekundžių gavau atsakymą:

L: Ok, tik būk atsargi : )

- Atvažiavom. – pasakė Louis po 5 minučių.

Sustojom prie kažkokios gatvės, joje buvo daug namų ir mašinų.

- Kur mes? – išlipusi iš mašinos ir apsidairiusi, paklausiau.

- Pas mane. – atsakė ir paėmęs mano ranką tempėsi prie namo.

- Tėvai yra?

- Sesės yra. – atsakė jis.

- Jos miega?

- Turėtų. – pakilnojo pečius vaikinukas.

- Aš jau nebenoriu ten. – parodžiau pirštu į Louis namą.

- Jos net nežino, kad tu ten būsi. – suėmė stipriau mano ranką. - Pasitikėk manimi.

- Pasitikiu, angele sarge.

Louis atrakino namų duris ir abu įėjom į tamsų namą. Vapšė nieko nematau. Visur tamsu.

Jis užrakino duris ir, paėmęs mano ranką, tempėsi kažkur, tad sekiau paskui.

Atsidūrėm prie durų ir įėjom pro jas. Iškart supratau, kad ten Louis Tomlinson kambarys.

Jis įjungė stalinę lempą, kuri švelniai apšvietė kambarį. Apsidariau aplink kambarį.

- Gražu.

- Žinau. – nusivaipė Louis.

Aš išlipau iš savo kablų ir palikau juos prie durų. Priėjau prie Louis ir kartu atsisėdom ant jo lovos.

- Liksi per naktį ar parvežt namo reiks? – pabučiavo mano kaklą Louis.