"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*14*

Louis pov.

Visi gėrėme arbatą, kavą ir valgėme pyragą, kai Niall pradėjo klausinėti:

- Tai kiek laiko, jūs pažįstami? – paklausė jis, pažiūrėjęs į mane, o po to į Kayla'ą.

- Pala, kada aš į tave atsitrenkiau? – į mane atsisukusi, paklausė Kayla.

- Vakar, apie 14 valandą.

- Nu va, mes pažįstami 24 valandas maždaug. – nusijuokė ji. – O jūs seniai pažįstami?

- Labai seniai. – pasakė Niall.

- Reiškia London'e irgi gyvenant seniai? – mergina atsiduso.

- Ilgokai. – šyptelėjau. – O tu? Nes tavęs ankščiau niekad nemačiau. – pasiteiravau rudaplaukės.

- Šiandien 3 diena, kaip esu London'e. – šyptelėjo ji.

- Ooo tai naujokė šitam mieste. – pasakė Niall ir patapšnojo Kayla'i per petį. – Greit įsivažiuosi į ritmą, nepergyvenk.

- Kur gyvenai ankščiau? – paklausiau jos.

- Netoli Oxford'o. – nusiminė. – Nuo čia apie 150 – 180 kilometrų.

- Tai kodėl tau reikėjo persikraustyt? – susidomėjau, nes Kayla tikrai nusiminė, išgirdusi praeitą klausimą.

- Nenoriu šiandien apie tai kalbėt. – menkai šyptelėjo ji.

- Tai bent jau žinai miestą? – paklausė Niall.

- Maždaug. – numykė Kayla.

- Mes mielu noru tau jį aprodytume. – pasakė Niall ir pažvelgė į mane.

- Žinoma, kad galim. Vis tiek ne ką veikiam.

- Ačiū, bet gal ne šiandien. Ir ne po tokių nuotykių su žaizdomis. - Kayla pažvelgė į savo alkūnę.

- Nu, ne šiandien tai ne šiandien. – suburbėjo Niall.

- Nesupraskit klaidingai. Aš tikrai nieko prieš, bet man dar reikia atsigaut ir susivokt, kas šiandien įvyko. – pasakė mergina.

- Bus proga susitikt. – pasakiau, atsigėręs kavos. – Kayla, tu man dar skolinga susitikimą. – prisiminiau mūsų rytinį pokalbį.

- Kokį susitikimą? – nieko nesupratęs, paklausė Niall.

- Ai, tokį neįdomų. – numykė Kayla. - Lauk toliau, Louis. – atsakė ji.

- Laukiu, kas man lieka. – nusiminęs pasakiau.

- Parašyk ir galėsim susitikt. – šyptelėjo ji.

- Parašysiu. – laimingas nusišypsojau panelei Blake atgal.

Kayla pov.

- Ėėė, Kayla, duok savo numerį. – pradėjo zyzt Niall.

Kas tiem bernam su tais numeriais darosi?

- Duok, įvesiu. - paėmiau Niall mobileką ir įvedžiau savo numerį.

Niall buvo labai patenkintas, tai pastebėjau iš jo šypsenos.

- Man reiktų namo, bet nežinau kelio. – pranešiau. – Dar reiks teisintis, kodėl taip ilgai ir, kodėl žaizda ant kojos ir alkūnės tai... – suburbėjau.

- Tiksliai, gi tu miegojai, kai aš tave čia atsivežiau. – prisiminė Niall.

- Aš galiu tave parvežt, vis tiek namo važiuosiu. – pasakė Louis.

- Na, tai puiku. – sukikenau.

- Važiuojam? – paklausė, į mane atsisukęs, Louis.

- Lekiam. – pasakiau.

Visi atsistojom nuo kėdžių, o vaikinukai ėjo iš virtuvės. Aš pradėjau rinkti indus, o vaikinai jau buvo dingę iš virtuvės ir kažkur nuėję.

- Niall, kur padėti indus?! – pasiteiravau.

- Padėk ant spintelės prie kriauklės. – išgirdau atsakymą iš Niall.

- Oki! – atrėkiau jam atgal.

Padėjau indus ant spintelės ir nuėjau pas vaikinus į svetainę.

- Čia tavo švarkelis. – padavė man švarkelį Louis.

- Dėkui. – užsivilkau jį, tad patraukėm namo durų link.

- Mes dabar visi draugai, ane? – paklausė Niall.

- Tai aišku, kad taip. – nusijuokiau. – Iki, blondine. - apsikabinau jį atsisveikindama. - Dar susitiksim, nes dabar žinau, kur tu gyveni. – pakilnojau antakius nusijuokdama.

- Žinoma, užeik kada, kai neturėsi, ką veikt. – pasakė Niall, o aš atsitraukiau nuo jo.

Vaikinai tiesiog sukirto rankomis atsisveikindami ir mudu su Louis išėjome iš Niall namų.

- Tai kur tavo mašina?

- Čia. – atsakė nusišypsodamas Louis.

Atrakino visai naujų metų, sportinę savo 'Posche' .

- Čia tavo? – sustojau ir kiek dvejodama paklausiau. Ta mašina wow...

- Mano. – jis nuėjo į vairuotojo pusę ir atsidarė savo dureles. – Lipk, ko lauki? – aš atėjau prie automobilio ir atsidariusi dureles įlipau į jį.

Pasijaučiau, kaip kokia karalienė tokioje mašinoje. Užsisegiau diržą.

- Kur gyveni? – susidomėjęs paklausė Louis.

- Važiuok, parodysiu kur. – įjungdama radiją pasakiau.

Diktavau Louis visą kelią, kur važiuoti, nes jis nežinojo gi, kur aš čia gyvenu

- Kur dabar?

- Suk į kairę. – įsukome į gatvę, kurioje aš gyvenu. – Va, čia sustok, mano namas šitas. – parodžiau į savo namą su pirštu.

- Dabar žinosiu, kur tavęs atvažiuot pasiimt į žadėtą susitikimą. – atsisuko į mane Louis.

- Lauksiu, dar susitarsim. – mirktelėjau akį jam ir atsidariau automobilio dureles.

- Parašysiu tau. – pasakė Louis.

- Iki, Tomlinson. - lipdama iš mašinos pasakiau.

- Čiau, Kayla. – šyptelėjo jis.

Uždariau automobilio duris ir ėjau savo namų durų link. Man nuėjus šiek tiek toliau, išgirdau automobilio nuvažiavimą. Atsidariau namų duris ir, pro jas įėjus, mane iškart pasitiko močiutė.

- Kas čia toks buvo? – paklausė ji.