"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

* 95 *

Kayla pov.

- Zayn, ryt vakare būsi lenktynėse ?

- Norėčiau, nes reikia šlamančių. – atsakė darydamas pratimą kojoms.

- Yeah, aš praeitą kartą nemažai laimėjau. – apšilinėjau savo kojas.

- Aš į vartus. – pasakė Harry.

- Taigi Louis bus su Kayla ir Niall, o kita komanda aš, Liam ir Sophia. – paaiškino Zayn.

- Tas vaizdas, kai jau įsivaizduoju, kaip prakišam. – pasakė Sophia ir apsimetė, kad nusivalė ašarą.

- Ne tu viena taip galvoji. Aš fulės nežaidžiau kokius 3 metus. – prunkštelėjau.

- Mums reikia pamokų. – sumurmėjo panelė Smith.

- Louis, einam mokyt savo panelių. – pranešė Liam.

- Nuo kada tokie geri ir mieli ? – susidomėjo Sophia.

- Tik dėl tavęs, meile. – Liam apsikabino Sophia per liemenį ir stovėjo už jos nugaros.

Payne pradėjo aiškinti viską, o Sophia tik linkčiojo.

- Louis, tu pyksti ? – priėjau prie savo mažiuko.

- Ir taip ir ne.

- Jei atvirai, tai nėra jokių kitų bernų, kurie žiūri į mane. Esi tik tu ir tik mano vienos. Įsidėmėk, tai.

- O gal man patiko ta kekšė. Ką tu žinai ? – padarė pedo smile jis.

- Eik velniop, Louis. – apsisukau ir norėjau eiti, bet Tomlinson paėmė mane už rankos ir atsuko į save.

- Ei, mažute, juokauju gi. – sukikeno jis ir apsikabino mane per liemenį.

- Nu, pas tave ir juokai apie tokias kales.

- Einam žaist. Nes žinai, aš laimėt visai norėčiau. Nemano tipas prakišt. – sušnabždėjo į ausį.

- Tuomet pamokink mane. – pabučiavau į Louis skruostą ir atsitraukiau nuo jo.

~ ~ ~ Po 2 valandų ~ ~ ~

Per visą mūsų žaidimą, pataikiau vieną įvartį, nes Harry nelaikė vartų. O šiaip mūsų komanda prakiša 2 įvarčiais. Louis jau įsiutęs, tai galiu matyti iš jo žvilgsnio.

- Ramiau, mažiuk. – raminau Louis po to kai Niall, pataikė įvartį.

Dabar mūsų komanda atsilieka tik 1 tašku.

- Žinau, žinau. – keiktis pradėjo Louis.

- Louis, gi ne karą prakiši. – bandė jį guosti Sophia.

- Atsiknisk. – piktai pasakė Tomlinson ir Louis nuėjo nuo mūsų per 10 metrų.

- Louis, aš ryt laimėsiu lenktynėse. – priėjau ir apsikabinau jį.

O jis mane. Malonu jį pajusti. Pajausti Tomlinson skleidžiamą šilumą, nors ir karšta lauke.

- Tu ten neeisi. Ir tikrai nebandysi lenktyniaut. – į mano plaukus murmėjo jis.

- Man reikia ir aš eisiu.

- Ko ? Pas Ben'ą ? – pašnairavo jis.

- Ne, man reikia pinigų. – atsitraukiau nuo jo. – Ir taip man knieti sužinot, ko tas iš manęs nori.

- Kayla, neeisi.

- O tu eik žaist, nes tikrai nueisiu pas jį ir lenktyniausiu. – bandžiau derėtis.

- Kayla, einam tinklinį ? – paklausė Sophia.

- Einam, nes tos intrigos mane nužudys. – parodžiau mirties ženklą per gerklę.

Žaidėm su Sophia tinklinį. Nors, tai labiau pavadinčiau kamuolio mėtimu tinklinio būdu be tinklo. Kampe aikštelės mušinėjomės kamuoliu. Mačiau, kaip į aikštelę atėjo futbolininkų komanda ir pradeda treniruotis, kitoje aikštelės pusėje.

Mušiau kamuolį ir netyčia pataikiau į vaikinukų pusę, kurioje jie tiesiog spardė kamuolį į vartus. Ir taip Kayla sugeba pataikyt Harry į galvą.

- Sorry, Harry ! – rėkiau per puse aikštelės.

- Neatleidžiu. – pasiskundė jis ir atmetė man kamuolį.

- Atleidi. – pagavau kamuolį ir mirktelėjau Styles.

Žaidėm apie 15 minučių su Sophia, kai:

- Kayla ? – išgirdau gerai pažįstama balsą.

- Yeah ? – lėtai apsisukau, nenorėdama sutikti to žmogaus.

- Ir ką aš čia matau netgi, Kayla Blake. – maivėsi jis.

- Ko tu vapšė nori nuo manęs ? – susiraukiau.

- Tu jį pažįsti ? – panelė Smith paklausė.

- Aš nieko nenoriu. Kaip laikais, meile ? – paklausė tas tipas.

- Taip, Sophia aš jį pažįstu. – atsidusau. – Dėkui, kad paklausei, bet aš gal ignoruosiu tavo klausimą. – nusišypsojau dirbtina šypsena.

- Tu mink iš čia. Tik lėtai be įtarimų. – jis pagrasino merginai. Sophia stovėjo ir nejudėjo.

- Eik, ko lauki. – pridėjau, nes nenoriu, kad jis įveltų Sophia'ą į šitą šūdą. Ji lėtai apsisuko ir nuėjo.

Apsisukau ir ketinau eiti, bet:

- Ne, meile, nebėk. – pagriebė mane už alkūnės jis ir atsuko į save. – Aš tavęs taip pasiilgau. – įkvėpė mano kvepalų kvapo jis.

- Atsipisk. Niekas nekaltas, kad debilas buvai ir dabar juo esi.

Mačiau, kaip Sophia pasileido bėgti iki vaikinukų.

- Ouch, mažute.

- Išvis kodėl tu čia ?

- Man su komanda treniruotė čia.

- Velniop, eik treniruotis tada. – pavarčiau akis ir bandžiau ištrūkti iš jo gniaužtų.

- Niekur neeisi, meile. – pradėjo temtis mane jis. – Eisi su manim ir grįšim į 'Oxford'ą.

- Tu mane pagrobsi ?

- Reikės ir surišiu. Pas mane namie, rūsyje, galėsi būti.

- Tu nesveikas, Jackson. – jis mane tempėsi iki savo komandos, bet :

- Siūlau tau ją paleist. Dabar. – grėsmingai pasakė Louis.