"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*65*

Kayla pov.

- Oki, keičiam temą. – šyptelėjau bei įsukome į aikštelę. – Su tavim kalbės seneliai. Apie ką, nežinau.

- Apie ką dar galėtų..? Aišku apie tave. – sukikeno.

- Jo, papasakos, ką prisidirbau.

- Sakyk.

- Ai, vieną cigaretę surūkiau ir žiebtuvėlį sofoj palikau.

- Nu, tu maladėc. – šaipėsi Luke.

- Nesišaipyk. – suinkščiau. - Kiek laiko atostogausi?

- Apie mėnesį. – atsiduso.

Luke pastatė savo laikiną mašiniuką. Išlipom iš mašinos. Hemmings ją užrakino ir patraukėm įėjimo link. Įėjom į prekybos centrą.

Aišku, einant Luke apspito fanės. Brolis su jomis nusifotkino ir pasirašė joms.

- Košmaras. – atsiduso. – Net į prekybos centrą ramiai nueit negaliu.

- Neinkšk, žvaigždute. – sukikenau.

Aišku, kaip visuomet Luke sunėrė mūsų rankų pirštus. Gi aš Luke Hemmings „mergina".

Nuėjom į kelionių centrą. Luke išrinko kelionę seneliams, o aš tik linkčiojau.

Po to Luke mane nusivedė į drabužių parduotuvę ir padėjo man išsirinkt suknelę rytdienai.

Suknelė buvo rausvos spalvos ir su papuošimais. Nesiekė mano kelių ir berankovių. Gi ryt eisiu į kažkokį renginį su broliu.

Aš gi jo „mergina" ir turiu atrodyti kerinčiai.

Po to brolis nupirko man aukštakulnius, su kuriais vos paeisiu ryt. Aš padėjau išrinkti drabužius ir batus broliukui.

- Nusikaliau. – atsiduso Luke, kai įlipom į automobilį.

- Išsimiegosi naktį. – užsisegiau diržą.

- Paguodei. – patempė lūpą jis.

- Žinau. – sukikenau.

Po 10 minučių jau buvome namie. Nusinešiau savo pirkinius ir pasidėjau juos į spintą. Persirengiau į savo treningines kelnes ir rausvą maikutę.

Naršiau po Twiter'į ir Instagram'ą bei YouTube'ę. Po kokio pusvalandžio išgirdau, kaip parvažiuoja seneliai ir mašina sustoja kieme.

- Luke, atvažiavo! – užrėkiau ir nubildėjau laiptais žemyn.

- Girdžiu. Girdžiu. – iš savo laikino kambario išlindo Luke.

- Sveikučiai. – šyptelėjau seneliams. – Turiu staigmeną.

- Ką prisidirbai? – senelis griežtai paklausė.

- Sveiki. – išlindo Luke.

- Luke?! – paklausė senelė.

- Taip, taip. Atsiprašau, kad neperspėjau. Norėjau staigmeną padaryt. – kalbėjo broliukas.

- Padarei. – atsakė senelis.

- Pagaliau, Kayla'i, nebus liūdna. – pasakė močiutė.

- Kad kiek Kayla pasakojo, jai nebuvo liūdna. – sukikeno brolis.

- Močiute, seneli. – kreipiausi. – Turim dar vieną staigmeną.

- Taip, čia jums metinių proga. – Luke padavė močiutei kelialapį.

- Oj, kaip netikėta. – atsiduso senelė.

- Iš pradžių pažiūrėkit. – pasakė brolis ir pažiūrėjo į kelialapį.

Seneliai atidarė jį ir perskaitę turinį nustebo.

- Kada išvykstam? – paklausė senelis.

- O kaip Kayla? – susidomėjo močiutė.

- Su Kayla pabūsiu aš. Man dabar kaip ir atostogos. – aiškino Luke.

- Jūs išvykstat rytoj po pietų. Bei atostogausit 2 savaites. – pridėjau.

- O kaip dėl darbo? – paklausė senelis.

- Mes viską susitarėm. – šyptelėjau. – Tad lėkit ruoštis, nes ryt išskrendat. – mostelėjau laiptų link.

- Iš pradžių pavalgom vakarienę. – pasakė senelė.

- Ohh... Gerai. – atsidusau.

Pavalgėm, su Luke sutvarkėm virtuvę, nes seneliai nuėjo ruoštis rytojui.

- Ką veikiam? – paklausė Luke.

- Filmą! Filmą! – skandavau. – Pasiilgau žiūrėt filmus su broliuku.

- Einam, nes filmus seniai žiūrėjau. – Luke lipo laiptais į viršų, o aš iš paskos. – Nešk kompą. – komandavo brolis.

- Einu, einu. – nuvariau į savo kambarį.

Paėmiau savo naują kompą, kurį šiandien iš brolio gavau.

- Luke, gal nori seno kompo? – įėjusi į brolio kambarį, paklausiau.

- Parduok arba į supirktuvę, arba padėk, kur nors. – pasakė, o aš užlipau ant lovos.

- Ką žiūrim? – paklausiau, kai išmokau įjungt kompą.

- Komediją. – atsakė.

- Renki tu. – padaviau jam kompą. – Tik prašau neišmesk, kaip seno.

- Šitą. – Luke pirštu parodė į 'Pakalikus' (Minions).

- Rimtai? – atsisukau į jį ir pakėliau antakį.

- Žiūrim. – suinkštė.

- Galim. – atsidusau.

Po pusvalandžio jau kambaryje buvo atnešta 'Nutella' ir sausainiai, kuriuos abu valgėm. Žiūrėjom filmą, kai išgirdau, jog mano kambarį skamba telefonas.

- Ogh. Kam ko reikia? – nulipau nuo lovos.

- Neinkšk. – pasakė Luke. – Gal svarbu, kas nors?

- Kas gali būt svarbu 10 vakaro? – išėjau pro duris ir nuėjau į savo kambarį.

Kambarį pradėjau ieškot savo telefono. Po kiek laiko radau jį ant komodos. Pakėliau ragelį, net nepažiūrėjusi kas skambina.

Kayla: - Panelė Blake klauso jūsų. – sukikenau.

Louis: - Labas. – išgirdau Louis balsą.