"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*17*

Kayla pov.

- Tu pasiruošusi? – paklausė manęs Louis.

- Taip. – atsakiau ir užrakinau namų duris.

- Tuomet lekiam. – paėmė mano ranką, kas man buvo keista, ir pradėjo vest automobilio link.

Paleidęs mano ranką, atidarė automobilio duris. Aš lėtai įlipau į mašiną, linktelėjau padėkodama, o jis uždarė dureles ir, apėjęs ją iš kitos pusės, įlipo.

- Kur važiuojam? – susmalsavau.

- Pamatysi. – užkūrė automobilį, šiek tiek pagazavo ir pradėjo važiuoti.

Žiūrėjau pro langą ir atpažinau vietas, pro kurias važiavome.

- Na, kaip tau London'as? – paklausė Louis.

- Kaip miestas, tai labai gražus ir visi sutikti žmonės draugiški. – šyptelėjau atsisukdama į jį.

- Ar tarp tų draugiškų žmonių ir aš?

- Tu ne tarp tų žmonių. – atsakiau ir pamačiau, kiek susikrimtusį Louis, bet tęsiau toliau. – Louis, tu jau tarp gerų draugų. – šyptelėjau ir atsisukau į Louis.

- Tikrai? – nustebęs atsisuko į mane. Jis atrodė, kiek ramesnis ir nesusikrimtęs.

- Žinoma. – sukikenau. – Gi tu man sutvarkei žaizdas, kai mane partrenkė Niall. Aš į tave atsitrenkiau automobilių aikštelėje ir tu man nieko nepadarei ir net nesupykai.

- Tai mes geri draugai? – numykė jis.

- Net gi galėčiau sakyti daugiau, nei geri. – sukikenau.

- Pasakei ir viskas. – atsisuko į mane Louis.

- Tu gal žiūrėk į kelią, nes man šios dienos su blogais nutikimais. – jis nusisuko ir toliau žiūrėjo į kelią.

- Kas nutikau tau dar per šias dienas?

- Ai, ilgai pasakot, bet visai nesisekė, tai išsitėškiau į tave, tai Niall partrenkė, tai išgąsdino toks vaikinukas... – numykiau. – Nors ir pasisekė susipažinau su tavim ir dar su keletą vaikinų. – prikandau apatinę lūpą užsigalvojusi.

- Iš ko tu sprendi, kad aš geras, Kayla? Gal aš blogas blogiukas, norintis tave išprievartauti? – toliau klausinėjo manęs Louis.

- Tu netoks. – purčiau galvą. - Kai sukūliau tavo telefoną, pagalvojau man bus kapūt nuo tavęs. – Louis nusijuokė iš mano žodžių. – Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodei toks, bet, kai pradėjom kalbėti, mano nuomonė iškart pasikeitė. – nusijuokiau. – Aš sprendžiu iš bendravimo, o ne iš įvaizdžio apie žmogų.

- Aišku. – sukikeno jis. – Teisingai darai.

Netrukus įvažiavome į nedidelę aikštelę ir Louis priparkavo savo automobilį. Atsidariau dureles ir išlipau iš mašinos, tą patį padarė ir Louis.

Pradėjome eiti parko link, supratau, kad tiesiog eisime pasivaikščioti.

- Ir ką tokius pažįsti? – tęsė mūsų, automobilyje vykusį, pokalbį Louis.

- Pažįstu tave, Niall, garbanių ir dar Zayn. – lėtai ėjome parku.

- Kartais to Zayn pavardė ne Malik?

- Lyg ir Malik. – numykiau pagalvojusi.

- Tai tada gaunasi taip, kad pažįsti beveik visą mūsų šutvę.

- Rimtai? – kiek nustebau. – Ir kas svarbiausia visus atsitiktinai sutinku. – nusijuokiau.

- Aha, reiks kada visiems susitikt.

- Būtinai. – šyptelėjau. – Galiu paklaust ir paprašyt patarimo?

- Klausk, viską atsakysiu. – šyptelėjo Louis.

- Šiandien visai neturiu, ką veikt. Ką gero nuveikt pasiūlysi?

- Galim, vakare visi susitikt pas ką nors ir pabendraut su tavim, jeigu tau liūdna. – šyptelėjo jis. – Vietoj ką paveikt sugalvosim.

- Oki. – pralinksmėjau. – Bet pas ką varom?

- Tuoj paskambinsiu Niall. - Louis paėmė telą ir, surinkęs numerį, pradėjo kalbėti. Po poros minučių jis padėjo telefoną į kišenę.

- Varom pas Niall į namus, apie 17 valandą. – pasakė Louis.

- O pagaliau galėsiu normaliai su žmonėm pabendraut. – sucypiau.

- Klausk, ko nors, nes, jeigu neklausi, aš vėl tave užpulsiu klausimais. – sukikeno Louis.

- Gerai, jau gerai. – numykiau. - Kiek tau metų?

- O kiek duotum? – nusivaipė Louis.

- Nu, kokie 25... - mykdama pasakiau ir pamačiau, kaip Louis šypsena dingsta iš jo veido. – Juokauju gi, kokie 17? – dvejodama numykiau.

- Pataikei 17, o tau? – ėjome iki parko fontano, kai pasekėme jį apsisukome ir ėjome atgal aikštelės link.

- Kol kas dar tik 17. – šyptelėjau.

- Kayla, kodėl atsikraustei čia?

- Ilga istorija... – numykiau. – Ir kadangi mūsų draugams vakare taip pat bus įdomu. Atsakysiu į šį klausimą vakare. Aišku, jeigu tu neužpyksi, Louis?

- Palauksiu vakaro ir sužinosiu. – pasakė Louis.

- Louis, ar tu manęs niekad ankščiau nesi matęs? – prisiminiau savo sapną ir pirmą mūsų susitikimą.

- Ne, o ką? – susidomėjo jis.

- Man atrodo, kad tave pažįstu jau labai seniai.

- Nu, gal..? – pamąstė Louis. – Tavęs tikrai ankščiau nesu matęs ir pažinojęs... – purtydamas galvą, pasakė Louis.

- Supranti, kai į tave išsitėškiau aikštelėje. Tu man buvai lyg ir matytas, o po to, kai mane partrenkė Niall, sapnavau savo vaikystę ir, kad aš su kažkokiu vaiku buvau.

- Iš tikro įdomu pasidarė. – susimąstė jis.

- Ir toks vaizdas lyg tave pažinočiau labai ilgai ir viską apie tave žinočiau. – mąstydama dėsčiau savo mintis. – Tu turi laiko?

- Aš šiandien visą dieną laisvas. – nedvejodamas atsakė Louis.

- Kai ką sugalvojau, važiuojam iki mano namų.