"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

* 46 *

https://www.youtube.com/watch?v=Ttj8jVprlXs (NORIT PASILEISKIT :) )

Louis pov.

Aš nukritau nugara ant žolės, o Kayla ant manęs. Mūsų krūtinės lietėsi ir mes abu esame kiaurai šlapi. Ji žiūrėjo tiesiai man į akis, o atstumas tarp mūsų veidų buvo vos 5 centimetrai. Mane tiesiog hipnotizavo jos akys, kurios žiūri tiesiai į mano akis.

Kaip norėčiau ją pabučiuoti, bet negaliu. Neatsimenu, ką prišnekėjau šeštadienį ir žinau, kad ji man nieko nejaučia. Gi aš tik jos angelas sargas.

- Tai ką veikiam ? – po kelių minučių tylos paklausė ji vis dar gulėdama ant manęs.

- Gulim. – atsakiau ir šyptelėjau.

- Aš tau nepersunki ?

- Su tavim taip galėčiau gulėt visą dieną. – sukikenau.

- Tikrai ?

- Taip ir visą naktį. – atsakiau ir tik po to supratau, ką aš pasakiau.

Ups, ką daryt, jeigu dirty minds galvoj. – mąsčiau ir laukiau, kol Kayla, ką nors pasakys.

- Nu, per naktį, tai nenoriu. – sukikeno ji. – Bet gal aš dabar nulipsiu, kad pagundų nebūtų. – Kayla nusirideno nuo manęs, bet atsigulė šalia manęs ant žolės.

- Kokių pagundų ? – atsisukau į merginą.

- Louis, man atrodo tu pats žinai. – pavartė akis ji.

- Nežinau. – apsimečiau, kad nesuprantu, apie ką ji kalba.

- Žinai, bet va tokių. – pasakė Kayla.

Kayla atsisėdo ir atsisuko į mane. Žiūrėjo tiesiai man į akis, bei prikando savo apatinę lūpą. Pasilenkė arčiau manęs ir žiūrėjo į mano akis, po to į mano lūpas, ir vėl į akis.

Tai varo mane iš proto.

Pasilenkė dar arčiau ir mūsų lūpos beveik lietėsi, tarp jų buvo likę tik kokie 2 centimetrai. Ji vieną savo ranką padėjo man ant krūtinės ir lėtai savo pirštais leidosi žemyn mano krūtine. Merginos ranka keliavo žemyn mano pilvo presu ir pasiekė mano bridžių užsegimą.

Jau dabar norėjau jos visos, tik sau ir niekam daugiau. Norėjau pabučiuoti ją ir paliesti jos visą kūną.

Kayla pasilenkė dar arčiau manęs ir jau dabar norėjau pabučiuoti ją. Ji paliko tik 1 centimetro atstumą tarp mūsų lūpų, o kaktos jau lietėsi. Jaučiau, kaip mano kvėpavimas pagreitėjo ir kaip vis labiau noriu ją pabučiuoti. Jaučiau, kaip karštas merginos kvėpavimas atsimuša man į veidą.

Jau pats priartėjau prie jos lūpų, bet ji atsitraukė toliau nuo mano lūpų per 5 centimetru ir nusišypsojo.

- Va tokių pagundų. – šyptelėjo Kayla ir atgal atsigulė ant žolės. – Louis, argi nepatiko ? – sukikeno panelė Blake.

- Būtų patikę, jeigu būtum pabučiavus. – suinkščiau, o ji nusijuokė.

- O norėtum ? – paklausė ji.

- Ne, nenorėčiau. – tvirtai atsakiau, nors 100 % norėčiau to.

- Norėtum. Matau, tai iš tavo akių. – nusijuokė ji.

- Nenoriu. – papurčiau galvą.

- Žinau, kad nori.

- Ne-no-riu. – skiemenim atsakiau.

- Kaip nori. – pavartė akis ji. – Tik neinkšk paskui.

- Tai, ką man daryt ?! Šaukt, kad noriu pabučiuot tave ?! – atsisėdau ir gan garsiai pasakiau.

Kayla nieko neatsakė tik greitai atsisėdo ir pasilenkė link mano veido. Tarp mūsų lūpų vėl palikdama vos 2 centimetrus. Lėtai savo rankomis apsikabino mano kaklą ir atsisėdo man ant kojų. Aš savo rankomis lėtai apsikabinau jos liemenį. Ji nusišypsojo man į lūpas ir sujungė jas.
Jos lūpos puikiai tiko su manosiomis ir judėjo nepakartojamai. Palaižiau jos aptinę lūpą, taip prašydamas įėjimo į jos burną, bet ji tik nusišypsojo ir padidino atstumą tarp mūsų lūpų, apie 3 centimetrus.

Keletą minučių sėdėjome šitaip. Ji laikė savo rankas man ant kaklo, o aš buvau apsikabinęs jos liemenį. Mūsų veidai buvo visai šalia. Jautėsi mūsų karšti ir greiti kvėpavimai, o tarpas tarp mūsų lūpų vos 3 centimetrai. Vis pažiūrėdavom vienas kitam į akis.

- Kayla ? – tyliai sušnabždėjau.

- Ką ? – sušnabždėjo ji ir pažiūrėjo man į akis.

- Kodėl, tai padarei ? – truputį atsitraukiau nuo jos veido padarydamas didesnį atstumą tarp mūsų veidų.

- O tau nepatiko ? – nuliūdo ji ir nusuko akis nuo manęs.

Pakėliau vieną ranką nuo merginos liemens ir švelniai paliečiau juos skruostą, bei atsukau jos veidą į save, kad galėčiau matyti jos akis.

- Man labai patiko. – patraukiau savo delną nuo jos veido. – Bet man įdomu, kodėl, tai padarei ? – žiūrėjau į jos melsvas akis.

- Louis, aš žinau, ką jauti man. – tyliai tarė ji ir patraukė savo rankas man nuo kaklo.

- Žinai ? – kiek pasimečiau. – Iš kur ? – patraukiau savo rankas nuo jos liemens.

- Tu, man tiesiogiai to nepasakei. Bet leidai, tai suprasti iš užuominų ir klausimų, kurių vis klausinėji.

- Bet kaip ?

- Šeštadienis viską tik patvirtino. – šyptelėjo ji ir nulipo nuo mano kojų, bei atsisėdo ant žolės, šalia manęs.

- Velnias. Nereikėjo man tiek gert. – suurzgiau. – Dabar nežinau, ką prikalbėjau tau.