"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

* 71 *

Kayla pov.

- Maldauju. – valydama ašarą nuo skruosto pasakiau.

- Nenoriu tavęs, nei matyt nei girdėt. – įėjo tolyn jis.

Pamačiau, jog atsidūrėme miške. Bet man nesvarbu, kad aš dabar tamsiame miške ir apsirengusi suknelę ir dar su kablais.

- Bet aš noriu.

- Eik pas tą, kuris tave pavadino meile ir apsikabino per liemenį. – grubiai pasakė Louis.

- Jis nėra mano meilė. – kalbėjau sekdama jį toliau.

- Bet jis, tai sakė. – kalbėjo Louis, jo balse galėjau girdėti nusivylimą.

- Po velnių, Louis ! – sušukau. – Kaip viskas sunku. – nusivaliau ašarą.

- Kas sunku ? Sugalvoti melą, kuris įtikintu mane ?

- Po velnių, Louis, jis mano brolis. – surėkiau, kad jis tikrai, tai išgirstų.

- Ką ? – sustojo jis vidurį miško.

- Jis mano netikras brolis. – sustojau truputį toliau nuo jo.

- Meluoji ? – suprunkštė jis.

- Ar galėčiau ? – verkdama kalbėjau.

- Galėtum. – atsakė jis, bet vis dar stovėjo nusisukęs nuo manęs.

- Louis, ar tikrai galėčiau meluoti tam vaikinui, kuriam, kai ką jaučiu ? Ir tai supratau tik dabar ir labai stipriai. Nes man sušiktai rūpi ką, tu, dabar galvoji. Noriu, tau išaiškinti visą šitą šūdą. Noriu, pajusti tavo šiltus apsikabinimus ir lūpas, kurios tiesiog varo mane iš proto. Naktimis tiesiog negaliu užmigti, nes galvoje sukasi mintys apie tave. Tavo šiluma, kvapas, tiesiog varo mane iš proto. Išprotėsiu, jeigu daugiau niekada to nepajusiu. Tu, man rūpi, net gi labai stipriai. Louis... – verkdama kalbėjau.

- Ką ? – lėtai atsisuko į mane ir nustebęs žvelgė į mane.

- Prašau, leisk viską apaiškinti. – valydama ašaras tariau.

- Kayla, o, jeigu tu meluoji ? – žiūrėjo į mano akis jis.

- Dieve, Louis. – lėtai priėjau prie jo. – Aš myliu tave. – pripažinau ir žinau mano skruostai darosi raudoni.

- Kaip ? Ką ? – nustebęs žiūrėjo į mane Louis.

- Aš myliu tave. Labai, labai. – atsidusau. – Po mūsų pirmo bučinio, jaučiausi keistai ir pagaliau supratau, ką jaučiu tau. Tu, man rūpi, nes aš myliu tave. Man svarbu, ką dabar, tu, galvoji ir ką ketini daryti.

- Meluoji. – purtė galvą jis ir netikėjo.

- Aš myliu tave. – pakartojau trečią kartą. – Ar jauti man tą patį ? – padėjau savo ranką jam ant širdies.

Louis pora minučių tylėjo ir žiūrėjo man į akis. Jo akys neįskaitomos. Nesuprantu kas jose atsispindi.

- Aišku. – patraukiu ranką nuo jo krūtinės. – Nebemyli manęs. – norėjau apsisukti ir eiti nuo jo, bet...

Pajaučiau jo švelnias lūpas ant savųjų. Jausmas nepakartojama, o tiesiog nuostabus. Lėtai savo rankas uždėjau ant Tomlinson kaklo, o jis savo rankas uždėjo man ant liemens.

Jis eilinį sykį lyžtelėjo mano apatinę lūpą, prašydamas įėjimo į mano burną. Lėtai pravėriau burną ir leidau jam įlįsti į mano burną. Pastebėjau ir pajaučiau, jog Louis nusišypso. Jo burna turi mėtų skonio ir mūsų liežuviai kovojo tarpusavyje.

Po kelių minučių pritrūkus oro atsitraukėme. Tarp mūsų veidų atstumas vos 10 centimetrų.

- Tai, tu, mane myli ? – šyptelėjęs paklausė Louis.

- Myliu. – šyptelėjau, o jis lėtai nuvalė mano neseniai tekėjusias ašaras.

- Kayla, tikrai nemeluoji ? Ar tik nori apgauti mane ? – prisimerkęs nužiūrėjo mane jis ir padidino tarpą tarp mūsų veidų.

- Louis. – paėmiau jo ranką ir pridėjau jo ranką sau prie krūtinės, širdies pusėje. – Myliu tave.

- Patikėsiu tavim, bet paaiškinimo vis tiek norėsiu. – sunėrė mūsų pirštus jis.

- Tai, tu, man nieko nebejauti ? – nuleidau akis į žemę.

- Kayla. – pakėlė mano smakrą Louis. Dabar aš žiūriu tiesiai į Tomlinson akis, o jis į manąsias.

- Ką ?

- Tu, žinai, ką aš tau jaučiu. – šyptelėjo vaikinas.

- Bet aš noriu, tai išgirsti grasiai. – šyptelėjau.

- Dabar nebežinau. – atsiduso jis. – Per daug visko įvyko.

- Mhm. – nuliūdau.

- Ei, nesakiau kol kas nieko tokio, dėl ko turėtum nuliūsti. – paglostė su savo delnu mano skruostą jis.

- Gerai, tuomet, ką veikiam ?

- Einam, kur nors. – apsidairė aplinkui jis. – Nes noriu išgirsti viską.

- Louis, bent žinai, kur mes ?

- Maždaug. – mykė.

- Siaube, pasiklydom. – pradėjau panikuoti.

- Ėėė, mažute, kol aš su tavim dėl nieko gali nesijaudinti. – išsilydžiau išgirdusi žodį mažute iš jo lūpų.

- Gerai, nepanikuoju. – sukikenau.

- Eime į tą pusę. – Louis suėmė stipriau mano ranką, sunėrė pirštus ir vedė į dešinę pusę.

Tiesiog ėjome tamsiu mišku.

- Ką nori sužinot ? – pertraukiau tylą tarp mūsų, kuri truko apie 15 minučių.