"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

* 66 *

Kayla pov.

Kayla : - Panelė Blake klauso jūsų. – sukikenau.

Louis : - Labas. – išgirdau Louis balsą.

Kayla : - Labas, Louis.

Louis : - Ką veiki ?

Kayla : - Filmą žiūriu. Tu ?

Louis : - Galvoju apie tave. – sukikeno.

Kayla : - Aww, miela. – sukikenau.

Louis : – Kaip jauties ?

Kayla : - Gerai, viskas. Bent jau kol kas.

Louis : - Ką ryt veiksi ?

Kayla : - Su broliu būsiu.

Louis : - Brolis atvažiavo ? – susidomėjęs paklausė Louis.

Kayla : - Jo ir pasakiau tai... Nu žinai. – mykiau.

Louis : - Ką jis sakė ?

Kayla : - Ai, nieko panašiai kaip ir tu. Tikėti – sukikenau.

Louis : - Pasiilgau tavęs.

Kayla : - Louis, aš ne tavo mergina. Manęs pasiilgti negalima.

Louis : - Nu kaip vaikystės draugės pasiilgau.

Kayla : - Šitaip galima, angele sarge.

Louis : - Okay. Pasiilgsiu šitaip. Iki, Kayla'ute. – girdėjau Tomlinson juoką.

Kayla : - Louis. – piktokai pasakiau. – Dar kartą išgirstu ir daugiau bučkių nebus. – pagrasinau.

Louis : - Gerai tyliu, nes bučkių noriu. Saldžių, Kayla.

Kayla : - Labanakt, Tomlinson.

Padėjau ragelį, numečiau telą ant lovos ir grįžau į brolio kambarį.

- Nu kas skambino sesutei ?

- Draugas. – užsiropščiau ant lovos.

- Draugas ? – pakilnojo antakius Luke.

- Tik draugas, be to vaikystės. Su juo visą vaikystę praleidau.

- Tik draugas, tai tik draugas. – žiūrėjo filmą Hemmings.

Greičiau nei po valandos filmas baigėsi, pasiėmiau kompą ir nuėjau į savo kambarį.

Nusiprausiau po dušu ir apsirengiau savo rožinius miegojimui skirtus šortukus ir maikutę. Nusivaliau veidą, išsivaliau dantis ir nusiėmiau papuošalus. Kritau į lovą ir užmigau.

~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~

Prabudau nuo garsų apačioje. Ohg. Apsiverčiau ant kito šono ir bandžiau vėl užmigti. Jau atrodė, kad tuoj vėl pasinersiu į miegą, bet...

- Pabudome ir kelkimės, panele Blake. – į kambarį įlėkė Luke.

- Užmušiu. – mečiau pagalvę į jį.

- Nemušk, gi šiandien į renginį einam. Kaip aš atrodysiu sumuštas ? – tempė antklodę nuo manęs brolis.

- Baigi, arba niekur šiandien neeisiu. – užsitempiau antklodę atgal ant savęs.

- Gerai, laukiam tavęs apačioj. – Luke išėjo iš kambario.

Dar pagulėjau apie valandą, be neužmigau pažiūrėjau kiek valandų, 9:47.

Jie išprotėjo ar kas jiems negerai ? – svarsčiau mintyse ir išlipau iš savo šiltos lovos.

Apsirengiau treningą ir lipau žemyn. Tingėjau šiandien šukuotis ar dažytis.

Bus gerai ir taip, gi namie esu. – mintyse galvojau.

- O, miegalė, atsikėlė. – pasakė močiutė, kai įėjau į virtuvę.

- Ko tokia susivėlus ? – pavėlė mano plaukus Luke.

- Gi miegojau. – pavarčiau akis ir pastačiau vandenį virti.

- Tik vakare taip neeik su manim. – pasakė Luke.

- Nepergyvenk. – pasidariusi arbatą užsipyliau ją. Atsisėdau prie stalo ir iš brolio nugriebiau sumuštinį.

- Ačiū. – atsikandau sumuštinio.

- Ėėė. Čia ne tau buvo. – suinkštė brolis.

- Dieve mano, nebūkit maži vaikai. Ar gi gaila sesutei ? – pasakė močiutė.

- Nu argi gaila sesutei ? – valgydama paklausiau.

- Ji taip daug visko iš manęs prašo. – pareiškė Hemmings.

- Į renginį vakare galėsit eit vienas.

Supykau, nes tikrai neprašau ten naujausių telefonų, brangiausių drabužių, batų, kaip kitos turtingų brolių sesės išsiprašo.

- Kayla... – zyzė jis.

- Eik kaku. Prikalbėjai dabar eisi vienas. – atsigėriau arbatos ir pasidariau kitą sumuštinį. – Sėkmės, einant.

- Nu, Kayla. – inkštė Luke.

- Gerai eisiu, bet su treningu. – nusivaipiau.

- Man tiks. – pasakė Luke.

- Vaikai ar baigsit ? – paklausė senelis.

- Gal. – šyptelėjau ir atsigėriau arbatos, bei pasiėmiau sausainių su šokoladu. – Okay, eisiu su suknele. – nusileidau gi taip retai brolį matau.

- Geriausia sesė pasauly. – apsikabino mane Luke, nes sėdėjo šalia manęs.

~ ~ ~ Po 3 valandų ~ ~ ~

Seneliai jau ruošėsi išeiti, tad koridoriuje stovėjo didelis juodas lagaminas, o močiutė vis dar tikrino ar nieko nepamiršo.

- Iki. – apsikabinau močiutę ir senelį. – Gerai pailsėkit ir pasideginkit. – šyptelėjau.

- Būtinai. – šyptelėjo ji.

- Parvešim lauktuvių. – pridūrė senelis.

- Gi neilgai 2 savaitės tik ir pasimatysim. Aš mėnesiai namo negrįžtu. – pareiškė Luke lipdamas iš 2 aukšto.

- Luke, judinkis ir vežk į oro uostą. – pasakiau.

- Lekiu, tik švarką užsidedu. – užsidėjo švarką brolis ir paėmė senelių daiktus.

- Nu viskas, iki. Lygtais viską pasiėmėm. – pasitvarkė plaukus močiutė. – Neprapulkit be mūsų.

- Gi nemaži vaikai, motin. Nepergyvenk. – pridūrė senelis ir šyptelėjo.

Nieko nelaukę abu išėjo, o aš stebėjau, kaip jie įlipa į Luke mašiną ir nuvažiuoja. Dar spėjau pamojuoti jiems.