"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*7*

Kayla pov.

- Mano ryžių košė! – sušuko ir bėgte nubėgo į virtuvę močiutė, o aš paskui ją.

Puodas stovėjęs ant viryklės buvo visas apjuodęs, o košė išbėgusi.

- Dieve mano, kas čia vyksta? – iš svetainės atėjo senelis.

- Ai, biškį su močiute košę virėm. – numykiau, o senelis, pamatęs vaizdą, tiesiogine žodžio prasme išsižiojo.

- Jus tik palik kelioms minutėms, iškart bėdos puola. - nusijuokė senelis.

- Ei, tėvai, eini kur ėjęs, nes kitaip tau bus blogai. - susinervinusi pagrasino močiutė, tad aš nusijuokiau.

- Einu, einu. – atsakė senelis. – Nei valgyt, nei maisto, nieko išvis. – burbėdamas ėjo atgal į svetainę.

- Dabar šveisiu iki pažaliavimo. – atsiduso močiutė. – Reik eit šveist viryklę, bet, kol išveisiu ir padarysiu valgyt, ateis naktis. - dejavo ji, bet man šovė į galvą nuostabi mintis.

- Močiute, man šovė geneali mintis.

- Nu, ir kokia mintis? – susidomėjo ji.

- Išsikvieskim maisto į namus!

- Puiki idėja, saulute. - nudžiugo močiutė.

- Aš turiu vieną numerį, kur London'e velniškai skaniai gamina valgyt. - pasakiau. – Aš tuoj tik kompą atsinešiu.

Nubėgau į savo kambarį, pasiėmiau kompą ir atbėgau atgal pas močiute. Viską išsirinkom ir laukėm, kol atveš.

Močiutė nuėjo šveist viryklės, senelis ir toliau žiūrėjo televizorių, o aš nuėjau į savo kambarį prie kompo.

Po 20 minučių išgirdau, skambant durų skambutį, tad leidausi žemyn iš savo kambario.

Močiutė jau buvo atsidariusi duris ir sumokėjusi už maistą, ir jį nešė į valgomąjį.

Susėdom visi prie stalo, aš viską staigiai sukimšau ir nuėjau atgal į savo kambarį.

Pažiūrėjau, kiek laikrodis rodo valandų, dar tik 16:38, tad atsisėdau ant lovos, patogiai įsitaisiau ir įsijungiau filmą "The Maze Runner" (Bėgantis Labirintu).

Pražiūrėjusi pusę filmo, išgirdau savo plytą kažkur pypsint. Atsistojau ir paėmiau telą nuo komodos į savo rankas. Pažiūrėjau, kad atėjo žinutė. Kažin, iš ko? Atsidariau žinutę ir ją perskaičiau.

Nežinomas numeris: Labukas, gal nori susitikt? Zayn :)

O čia šitas, kuris žadėjo man parašyt, reikia nepamiršt įsivest jo numerį į adresatus.

Aš: Laba, gal ir nieko visai būtų ^^ ~K

Nežinomas numeris: Tai ką veiki?

Aš: Sėdžiu, žiūriu filmą :')

Nežinomas numeris: Jei ne paslaptis, kokį?

Aš: The Maze Runner, o tu ką gero? : )

Nežinomas numeris: Sėdžiu, liūdžiu, nuobodžiauju... Tai kur susitinkam? : )

Aš: Atsimeni, kur susitikom pirmą kartą?

Nežinomas numeris: Taip ;)

Aš: Atvažiuok ten pat apie 18 val., tad aš ateisiu.

Nežinomas numeris: Ok ; )

Iškart įsivežiau jo numerį į adresatus. Na, iki susitikimo liko 38 minutės, reikia pradėt ruoštis.

Atsidariau spintą, išsitraukiau šiandien pirktas kelnes, maikutę, švarkelį ir naujus Vans batus.

Viską apsirengiau, išsišukavau plaukus, šiek tiek pasitvarkiau makiažą, pasikvepinau ir pasitepiau lūpas vanilė kvapo vazelinu.

Pasiėmiau telą, įsikišau jį į kišenę. Nusileidau laiptais žemyn ir nuėjau į svetainę pasakyti seneliams, kad išeinu.

- Močiute, seneli, einu pasivaikščioti.

- Gerai, eik. – sumurmėjo senelis.

- Tai su kuo eini, jeigu ne paslaptis? – smalsiai paklausė močiutė, o aš tik pavarčiau akis.

- Su Zayn. – nusišypsojau.

- Čia tas pats, su kuriuo vakar susipažinai?

- Taip, seneli. – palinksėjau galva.

- Būk atsargi ir grįžk iki puse vienuolikos. – pasakė močiutė.

- Būtinai būsiu, gerai grįšiu.- nusišypsojau. – Iki.

- Sėkmės, Kayla. - išgirdau močiutę sakant, kai rakinau namų duris.

Išėjau pro duris, jas uždariau. Apsidairiau ir pamačiau Zayn, jau stovintį šalia savo motociklo prie tos vietos, kur susipažinom.

Jis vilkėjo juodos spalvos džinsus, baltą maikutę, juodą odinę striukę ir baltus batus. Ateidama prie jo, pasakiau:

- Sveikas. – nusišypsojau.

- Sveikutė. – šypsodamasis pasakė ir, kai priėjau prie pat jo, jis stipriai mane apkabino.

Tai buvo tikrai keista, bet ir jį apsikabinau. Po kelių sekundžių jis mane paleido ir visą apžiūrėjo.

– Stulbinančiai atrodai. – pagyrė mane.

- Ačiū, tu taip pat. - su šypsena veide pasakiau. – Ilgai manęs laukei?

- Ne, pats gal prieš 5 minutes atvažiavau.

- Tai ką veikiam? – pasiteiravau.

- Noriu tave, kai kur, nusivežti, bet iš pradžių noriu užduoti tau vieną klausimą. – šypsodamasis numykė.

- Kur? Kokį klausimą? – pradėjau smalsiai klausinėti.