"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*57*

Louis pov.

- Pabandyk. – šyptelėjau.

- Kokie mūsų santykiai? Ir iš vis kas čia vyksta tarp mūsų?

- Mes daugiau nei draugai, bet mažiau nei pora. – atsakiau.

- Geras paaiškinimas. – pavartė akis ji.

- Tiesiog tu man patinki. O ką jaučia, panelė Blake, nežinau. – atsidusau.

Kayla apsivertė ant kito šono ir atsiduso. Ji ir toliau laikė mano ranką savo delne, o mūsų pirštai buvo sunerti.

- Saldžių. – atsiduso ji.

- Labanakt. – sumurmėjau ir užsimerkiau.

~ ~ ~ 4 valanda ryto ~ ~ ~

Kayla pov.

Nežinau, kiek valandų buvo, bet man pasidarė bloga. Pašokau iš lovos ir nulėkiau iki savo vonios. Netrukus apsivėmiau. Šlykštu.

Susitvarkiau vonioje, atsigėriau vandens iš čiaupo ir išėjau iš jos. Atidariau balkono duris ir įėjau į jį.

Atsirėmiau į turėklą ir tiesiog kvėpavau. Po 5 minučių pajaučiau šiltą apkabinimą už nugaros.

- Blogai jautiesi?

- Taip. Vėl vėmiau. – atsidusau.

- Einam miegot, nes dabar tik 4 ryto. – nusižiovojo Tomlinson.

- Einam.

Louis paleido mane iš apkabinimo ir nuėjom atgal į lovą. Taip, jis vis dar su savo drabužiais.

Įlipau į lovą ir užsiklojau. Louis atsigulė ir apsikabino mane per liemenį, kaip ir prieš tai. Netrukus užmigau.

~ ~ ~ Rytas ~ ~ ~

Ryte prabudau, nes kažkas glostė mano skruostą.

- Ką darai? – savo užkimusiu rytiniu balsu tyliai paklausiau.

- Nieko. - rudaplaukis atsakė ir patraukė savo ranką man nuo skruosto.

- Nesakiau nustot. – sukikenau.

Mano skruostas buvo vėl glostomas. Po kelių minučių visiškai pramerkiau akis.

Pamačiau, jog guliu ant vaikinuko krūtinės. Tomlinson viena ranką apsirangiusi aplink mano liemenį, o kita glosto skruostą.

Tiesiog tobulas rytas, visad svajojau apie tokį. Kai pabundi prie žmogaus, kuris rūpinsi tavimi.

- Kaip jautiesi? – paklausė.

- Kaip vakar daug gėrus. – pažiūrėjau į jo akis, o jis sukikeno. – Kiek valandų?

- Po 10. – atsakė.

Lėtai pakėliau galvą nuo Louis krūtinės ir atsisėdau.

Ugh. Galva tiesiog plyšta. Kam reikėjo tiek gert? – mintyse kalbėjau.

Išlipau iš lovos ir svyruodama nuėjau prie spintos išsitraukiau apatinius, baltą maikutę su piešiniu ir pilkas treningines kelnes. Nuėjau į vonią. Palindau po vėsiu dušu, pasidarė truputį geriau.

Apsirengiau ir, išėjusi iš vonios, radau paklotą lovą. Louis nebebuvo mano kambaryje. Tikiuosi jis nepaliko manęs neatsisveikinęs. Nubildėjau laiptais žemyn ir girdėjau, kaip verda vanduo.

- Ką veiki? – įėjusi į virtuvę, paklausiau, o Louis darinėjo visas spinteles.

- Ieškau arbatos. – atsisuko į mane.

- Tavo kairėje pusėje, viršutinėje spintelėje. – paaiškinau.

Rudaplaukis padarė tai, ką paaiškinau ir užpylė arbatą.

- Tau kiek cukraus? – pasiteiravo.

- Vieną. - nuėjau prie šaldytuvo ir išsitraukiau kiaušinius, iškepsiu kiaušinienę.

- Gi sakei nemoki gamint. – sukikeno.

- Mano maisto gaminimo ratas labai mažas, bet vis tiek kažkiek moku. – nuėjau prie viryklės.

Pasiėmiau keptuvę ir kitus reikalingus produktus kiaušinienei. Viską padariau ir pradėjau kepti.

Panaudotus daiktus sudėjau plauti arba atgal į vietas. Iškepiau ją ir įdėjau į lėkštes.

Paruošiau stalą ir atsisėdome valgyti. Kaip žvirblis, knaisiau savo maistą.

Bet man vėl pasidarė bloga, tad staigiai atsitraukiau nuo kėdės ir nulėkiau į pirmame aukšte esantį tualetą.

Vėl apsivėmiau ir visas suvalgytas maistas dingo iš mano skrandžio.

- Vėl vėmei? – paklausė Louis, kai išėjau iš tualeto.

- Taip. – atsidusau ir tiesiog apsikabinau Louis.

Jis mane apsikabino atgal ir glostė mano nugarą su savo delnais. Nežinau, kodėl taip padariau, bet užsimaniau jį apsikabinti.

- Tau reikia pavalgyt. – tarė rudaplaukis, tad po apsikabinimo abu patraukėm į virtuvę.

- Žinau, bet organizmas viską atmeta. – atsisėdau prie stalo.

- Pabandyk, ką nors lengvesnio suvalgyt. – pasiūlė Tomlinson.

Atsistojau ir iš šaldytuvo išsitraukiau jogurtą. Grįžau į savo vietą ir pradėjau jį valgyti.

Po kelių minučių visą buvau pabaigusi ir išgėrusi visą arbatą. Sudėjau indus į indaplovę ir pastačiau juos plauti.

Mano kiekvieną judesį stebėjo Louis, bet stengiausi nekreipti daug dėmesio į tai.

- Ką veikiam? – paklausiau, kai viską padariau.

- Žiūrim teliką. – atsakė Louis.

- Galim. – nusitempiau Tomlinson į svetainę ir įjungiau teliką.

Atsisėdom ant vienos sofos priešais televizorių. Aš varčiau kanalus, bet nieko įdomaus nerodė. Vėl verčiau kanalą ir vėl verčiau kanalą.

- Ėėė, įjunk atgal. – suinkštė Louis.

- Louis, žiūrėsi Ratai 2 (Cars 2)? – įjungiau, prieš tai buvusį kanalą.

- Fainas Disney filmas. – žiopsojo į filmą.

- Žiūrėk, vaikeli. – pavarčiau akis ir atsistojau nuo sofos.

- Kur eini? – suėmė mano riešą Tomlinson.

- Tuoj grįšiu, neinkšk. – ištraukiau ranką iš Louis delno.

Užlipau į viršų ir pasiėmiau savo telefoną ir grįžau atgal pas vaikinuką. Pasirodo gavau žinutę. Atsidariau ją ir skaičiau. Perskaičiusi, net šyptelėjau.

- Ko šypsaisi?