"I Think My New Life Will Be Better" (L.T.) LTU BAIGTA

*76*

Kayla pov.

Išėjom pro duris, įlipau į vaikinuko 'Porsche'. Jis užkūrė variklį ir pajudėjome iš vietos.

- Nepletkink apie mus joms. – piktai pasakė Tomlinson.

- Jėzz, tegul jos žino. Kas čia tokio? – pavarčiau akis ir žiūrėjau pro langą.

- Tik visko nepasakok. Tegu žino pagrindinius dalykus to pakaks.

- Pasakosiu, nes ankstesnės merginos su jomis taip nebendravo. – atsisukau į jį.

- Iš kur žinai?

- Greit ėjo suprast. – vėl žiūrėjau pro langą. - Tad pasakosiu joms. Tad jos žinos, kad jų brolis laimingas ir pačios bus linksmesnės dėl tavęs. Logika, Tomlinson. Logika.

- Tik nepasakok, labai asmeniškų dalykų, gerai?

- Jėzz, Louis to tikrai niekam nepasakočiau. – atsisukau ir papurčiau galvą. – O tu jau visiems pasakoji? Per pirmą kartą jaudinaisi? Nu, ir kaip patiko? Kur tai įvyko?

- Po velnių, mes dabar rimtai kalbam apie mano pirmą kartą?

- Na, taip išeina. – truktelėjau pečiais.

- O tu nenori pasipasakot? – paklausė Louis.

- Ne, nes tu visiems pasakysi. – vėpsojau pro langą.

- Tai bent patiko?

- Žiūrint, kuria prasme. – pažiūrėjau į Louis akis.

- Atsakyk patiko ar ne! – reikalavo jis.

- Labai patiko. Tiesiog žiauriai patiko aimanuot jo vardą ir pajaust jį savyje ir dar po to...

- Nutilk. Užteks pradžiai. – pertraukė mane Tomlinson. – Vėliau galėsi papasakot.

- Okay. – sukikenau, o mašina sustojo prie mano namų. – Palauk, tuoj grįšiu. Arba gali užeit ir atsakinėt į laviną klausimų. Kaip nori. – atsidariau automobilio dureles.

- Kontrolė yra?

- Atostogauja. Paprašiau brolio, kad kelionę nupirktų, kol viskas aprims ir sužinosiu ar laukiuos. Tai tik brolis namie.

- Palauksiu, gal kitąkart susipažinsiu su tavo broliuku. – nusivaipė Tomlinson.

Išlipau iš mašinos ir įėjau į namus.

- Namie! – užrėkiau.

- O jau grįžai. – išlindo Luke. – Kas čia toks? Susitaikėt?

- Ten Louis ir jis mano vaikinas.

- Kada spėjot?

- Vakar po renginio. Nu, kaip pabėgau nuo tavęs. – nusiėmiau savo kablus.

- O naktį, kur buvai?

- Pas Louis ir jo seses jo namuose.

- Tik žiūrėk, kad nebūtų, kaip praeitą kartą. – nuėjo į svetainę Luke.

- Okay! Ir jis netoks, nes aš jį pažįstu nuo vaikystės. – atrėkiau ir užbildėjau į viršų.

- Šaunu. Kur važiuoji? – girdėjau Luke balsą apačioje.

- Pas gydytoją. Pagaliau sužinosiu atsakymą. – iškuičiau savo drabužių spintą.

- Tik greit grįžk. Reiks pakalbėt daugiau.

- Būtinai! – sušukau.

Apsirengiau džinsus, rožinius marškinius ir Vans batus. Iššukavau savo plaukus ir pasidariau naują makiažą.

- Čiau, greit grįšiu. – nulipusi žemyn ir paimdama telą, pasakiau.

- Užuojauta. – pasakė Luke iš svetainės.

- Kam? – susiraukiau.

- Louis. Nes draugauja su tavim. – žvengė Luke.

- Grįšiu užmušiu.

- Tik neprimušk.

- Debilas. – pavarčiau akis ir išėjau iš namų.

Bėgte įlėkiau į Tomlinson mašiną.

- Pasiilgau. – įsisiurbiau į vaikinuko lūpas.

- Jau? – po bučinio paklausė.

- Taip. Nagi greičiau, nes pavėluosiu. – užsisegiau diržą.

~ ~ ~ Gydytojos kabinete ~ ~ ~

- Sveiki, kaip jaučiatės? Ar vis dar pykina, svaigsta galva ir panašiai?

- Ne. – atsakiau. – Ir apetitas atsirado.

- Nežinau, kaip jūs jausitės, kai sužinosite tai...

- Gydytoja, sakykit greičiau. – nekantravau.

- Jūs... Nesilaukėte.

- Ką? Tada kas man buvo? – pakėliau antakį.

- Žinot, viskas susideda tėvų mirtis, nauji draugai, miestas, alkoholis... Tiesiog atsitiko daug naujų dalykų jūsų gyvenime. Jums viskas gerai. Esate sveika.

- Ačiū dievui, kad nesilaukiu. – šyptelėjau ir atsidusau. - Galiu eiti?

- Žinoma. Viso. – pasakė gydytoja.

- Iki. – stryktelėjau iš vietos ir išlėkiau iš poliklinikos.

Lėkiau tiesiai pas Louis, kuris stovėjo ir kieme rūkė prie savo mašinos.

- Aš nesilaukiu! – sucypiau ir apsikabinau jį.

- Mažute, ramiau. – jis numetė nuorūką ir stipriai apsikabino mane, o po to paleido. - Čia gerai ar blogai?

- Dabar puiku. Pabaigsiu 12 klasių, toliau eisiu į vakarėlius, bendrausiu su visais ir mylėsiu tave... – pabučiavau jį.

Jo burnos skonis toks įdomus. Cigarečių skonis susimaišęs su mėta. Tai varo iš proto.

- Nerūkyk. – po bučinuko pasakiau.

- Gal... – nusivaipė Tomlinson.

- Nerūkai arba pradėsiu aš. – sukryžiavau rankas po krūtine.

- Gerai. Baigiu. Ką nori nuveikt šiandien?

- Dabar namo. – atsidusau. - Brolis sakė, kad nori pakalbėt ir velniai žino, ko jis nori.

- O vakare? – paklausė mano vaikinukas, o aš pakilnojau pečius.

- Nežinau, ką noriu nuveikt. Ir nežinau, ko broliukas nori.

- Pagalvosim. – pabučiavo mane Louis. – Namo?

- Jap. – palinksėjau ir įlipau į Louis 'Porsche'.