Aš nenorėjau ir vėl kraustytis. Tai buvo jau ketvirtas kartas per devynerius metus. Nors galiu pripažinti, kad šį kartą džiaugiuosi tuo. Man patiko ši mintis vėl gyventi užmiestyje. Taip kaip ankščiau. Ankščiau viskas buvo daug geriau nei dabar...
Bandėme išgyventi miesto džiunglėse. Tačiau pripažįstu, kad man jau pabodo šis miesto triukšmas ir didelės žmonių masės. Kartais atrodo, kad man jau trūksta oro, o nuo aukštų namų sukasi galva. Buvau tarsi paukštis narve, kuris troško laisvės.
Visąlaiką mylėjau gamtą. Namas, kuriame gimiau ir praleidau mano pirmuosius 8,-nerius gyvenimo metus buvo užmiestyje. Mėgdavau vaikščioti gatvėmis ir tiesiog klausytis paukščių čiulbesio, skaityti knygas ant patogios medžio šakos ir kvėpuoti grynu oru. Tačiau tada įvyko nelaimė pakeitusi viską...
YOU ARE READING
Kai balsai tave šaukia
FantasyKą darytum, jeigu tavo ateitis jau būtų nuspręsta net neatsiklausus ko nori tu pati? Erika nusprendė pasitikti jos laukiantį likimą tokį koks jis yra. Tai nebus lengva - sunkūs ir skausmingi iššūkiai taps kasdienybe. Erika privalės apgalvoti kiekvie...
