... man nebaisu... (naujai atgimusi)

Praeities vaiduoklių puolimas

Kailui paskambino. Kad ir su kokiomis tai buvo žiniomis, bet tai sugadino jam nuotaiką. Jis tapo vėl tylus ir užsidaręs. O aš, einant lik automobilio, pradėjau svarstyti, kad tai kas man buvo pasakyta, buvo tik susapnuota. Ne taip nuprasta ieškant kitokios, man palankesnės žodžių prasmės. 

Pasiekus automobilį, žvilgtelėjau į Kailą. Jis, paskendęs mintyse, žvelgė į tik kelią. Neparodė nieko, kas būtų patvirtinę jo malonius žodžius. Tad vėl buvau viską supratusi ne taip.  

Nusukau žvilgsnį į langą. Stebėjau pažliugusią purviną žemę šalikelėje. Pati jausdamasi panašiai. Visiška kvaiša, kad galėjau pagalvoti, kad toks vyras kaip Kailas galėtų į mane žiūrėti kitaip. 

Pravažiavus paskutinį galimą nusukimą į viešbutį, pradėjau nerimauti.

- Nevažiuojam į viešbutį?- pasiteiravau pralauždama tylą. 

- Kol kas ne. - Kailas kaire ranka atsirėmė į dureles pasitrindamas smilkinį.- Turiu sutvarkyti skubų reikalą, bet ilgai neužtruksiu.

- O kur važiuojam?

- Pas Tomą į namus. Turiu dar šį vakarą pasirašyti dokumentus, nes rytoj po pietų turim išskristi.

Širdis suplazdėjo, sutrūkčiojo ir nustojo plakusi. Blogiausia, kas galėjo grįžus į Lietuvą nutikti- nutiko. 

- Gal aš galėčiau likti viešbutyje? – paprašiau naiviai vildamasi, kad jis sutiks.

- Ne.

- Kodėl?

- Nėra apsaugos.

- Bet juk aš niekur nebėgsiu.- pasisukau, kad geriau jį matyčiau.- Ir išvis man ta tavo apsauga nepatinka. Ar galėtum bent jau nors kiek pasitikėti manimi? – bandžiau apeliuoti į jo sąžinę.

- Apsaugai vadovauju aš ir jiems pavesta vykdyti tik mano įsakymus.

Jo balse pajutau ne tik įtampą, bet ir kažką daugiau. Nujaučiau, kad jis daugiau žino, nei pasako. 

- Ką tai turėtų reikšti? Kad man paskirta auklė?

- Auklės tau ir reikia. – neatitraukdamas akių nuo kelio sumurma.

- Kur lenki?- ne juokais užpykstu.- Ką aš blogo padariau?

Sustojus prie šviesoforo jis pasisuko į mane. Vėl tapęs piktas ir atšiaurus. Niekaip negalėjau suprasti kas jį taip užrūstino. Aš? Nemaniau. Tebuvau vėl nepalankių aplinkybių auka. Atsidūrusi jam po ranka ir sugerianti visą jo įniršį. 

- Dėl apsaugos nediskutuosim. Tu būsi saugoma ir taškas. - įsakmiai nuskambėjo jo balsas.- Ir įsidėmėk visam laikui- man nepatinka, kai tu flirtuoji su kitais, supratai? Aš su niekuo nesidalinu, ypač su kažkokiais jaunikliais.

Iš nuostabos bet išsižioju. Tai dėl to visa tai? 

Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjome. Bet automobilio salone įtampa vis labiau kilo. 

- Tai tavo smogikas pasiskundė? Nesugebėjo išlaikyti liežuvio už dantų? - Kailo sutrūkčiojus skruostikauliui, visai pasiutau.- Lukas pirmas pradėjo kabinėtis prie Karolio!

Kailas kilsteli antakius į viršų. Dar labiau susierzinęs.

- Tai ir vardą žinai? Spėjot susipažinti?

- Nedaryk iš musės dramblio!

Kailas nieko neatsakė. Tik stipriau suspaudė kumščius, laikančius vairą. Laimei, kad jis vairavo. Neturėjo galimybių toliau plėtoti mūsų ginčą.