... man nebaisu... (naujai atgimusi)

Pasitikėjimas

Savo slaptavietėje pratūnau ilgą laiką. Nuolat klausydamasi, kaip kavinės lankytojai daužo į duris. Tūnojau ten tol, kol pagaliau neradau keblios padėties, į kurią buvau patekusi, sprendimo būdo. 

Ryžausi išeiti. Iš tualeto, kavinės. Nuolat dairydamasi į šalis ir ieškodama vyro su gobtuvu. Bet nieko įtartino nesimatė. Nieko, kas galėtų patvirtinti mano baimes. 

Sugrįžau į grožio saloną, iš kurio dar visai neseniai buvau išėjusi. Išvydusi mane administratorė nustemba. Suprantu, ir pati, pažvelgusi akimirkai į veidrodį, negalėjau patikėti, kad čia dar aš: išbalusi, nuo verkimo raudona nosimi ir dėmėmis ant skruostų. Nepanaši į šio salono lankytojas. 

- Ar galėčiau paskambinti?- palinkusi virš registratūros stalo paprašau merginos.- Ar turite Kailo Makenos numerį?

- Atleiskite, panele, bet neturiu. Ponas Makena čia nesilanko, tik jo vardu siunčiame sąskaitą.

- O bent kokį kontaktą turite? Pamečiau telefoną ir negaliu susisiekti.

Ji delsė. Svarstė ką ir kiek man gali atskleisti. Galiausiai, pagailėdama manęs, atsivertė užsakymų knygelę. 

- Nurodytas tik Makenos holdingo kontaktiniai duomenys. Atskirų asmenų kontaktų nėra.

- Ar galiu paskambinti?- paprašau.

- Taip, žinoma.- bet telefoną įduoda dvejodama. 

Virpančiais pirštais surenku Kailo įmonės telefoną. Užsimerkdama ir prašydama likimo, kad Kailas būtų darbe ir galėtų atsiliepti. 

- Makenos holdingas. Nerilė klauso, kuo galiu padėti?- pasigirsta nuobodžiaujančios merginos balsas.

- Laba diena, ar galite skubiai sujungti su Kailu Makena?

- Ar jūsų skambutis sutartas iš anksto?

- Na ne, bet tai labai svarbu.

- Negaliu to padaryti, ponas Makena tiesiogiai į skambučius neatsako. Palikite savo kontaktus, kokiu reikalu skambinante ir per penkias darbo dienas mūsų įmonės darbuotojai su jumis susisieks.- atmintinai iškaltą tekstą išpyškina mergina. 

- Bet man labai reikia su juo pasikalbėti dabar! Asmeniškai. Jis mane pažįsta!

- Tai neįmanoma. Ponas Makena tiesiogiai į skambučius neatsakinėja. 

- Perduokit, kad skambina Melita, jis tikrai atsilieps.

- Panele, ar žinote kiek kartų tai girdėjau? - su pašaipa balse ištaria Nerilė.- Turiu tave nuvilti, bet ponas Makena jau bus pamiršęs. 

- Ką čia kalbat? Labai prašau...

Puoliau į paniką, vos praktiškai maldavau jos, bet Nerilė tik palinkėdama geros dienos nutraukė pokalbį. Jaučiau salono administratorės pašaipų žvilgsnį, nuo kurio degė odą. Pykau ant Andrė, kad mane įtraukė į tokią bėdą, pykau ant savęs, o dar labiau - ant Kailo. Vis per po nepasitikėjimą manimi. Galėjau turėti telefoną, žinoti adresą ar paprasčiausiai nebūti palaikyta jo kekše, kurių, kiek man davė suprasti Nerilė, jis turėjo nemažai. 

Nuryjusi kartėlį dar kartą surinkau tą patį numerį. 

- Makenos holdingas. Nerilė klauso, kuo galiu padėti?- pasigirsta vėl merginos balsas.

Giliai įkvėpiau. Išmirksėdama neišverktas ašaras. 

-  Sujunkite su Tomu Graužiniu.- pasistengiau, kad balsas skambėtų kuo abejingiau. Bet Nerilei tai buvo nė motais. Mano pirmąjį skambutį jau buvo užmiršusi.