... man nebaisu... (naujai atgimusi)

Pavydas

Viduje buvo sausakimša maloniai šeštadienio vakarą praleisti nusiteikusių žmonių. Sustojau iš įbesta apsidairydama aplink ir žvalgydamasi pažįstamų veidų. Visa mano drąsa, kurios vedina įžengiau pro duris grasino mane apleisti. Ypač kai pamačiau jį: Tomą, kilstelint ranką atkreipiant dėmesį.  Po vakarykščio įvykio nelabai norėjosi jį išvysti, bet, giliai įkvėpusi ir sulaikiusi kvėpavimą, priėjau prie staliuko ir pasisveikinau. Kailas, sėdėjęs nugara į baro duris, man priėjus atsistojo padėdamas nusivilkti paltą. Užleido mane giliau prie lango, o pats atsisėdo prie krašto. Pastebėjau, kad jie gerdami viskį jau buvo lengvai apsvaigę.

- Švenčiate?- paklausiau įsitaisydama patogiau. 

Kailas užmetė ranką ant atlošo man už nugaros. Jaučiau nuo jo odos sklindantį karštį. Sėdėjau tiesi it styga bijodama prisiliesti prie jo rankos. 

- Turime tam progą.- šyptelėjo Tomas.

- Gražiai atrodai.- pagyrė Kailas pirštais braukdamas per išpuoselėtus mano plaukus.- Tau labai tinka.

Stipriai suspaudžiau lūpas. Bandydama neišsiduoti kaip jo gestas mane paveikė. Jaučiausi sutrikusi nuo jo nuolatinės nuotaikų kaitos. 

- Ačiū.- pasimuisčiau ir pažvelgusi akimirkai į jį sušnibždėjau.- Išleidau tavo pinigus.

Jis šyptelėjo ir pasilenkęs sušnibždėjo man į ausį:

- Man patinka kai juos leidi.

Jis nosimi vos brūkštelėjo man prie ausies. Iškart pajutau, kaip pilve pradėjo plazdenti drugeliai. Kūnas apsunko ir kėsinosi virsti bala. Kailas truputį atsitraukė, bet jo akys nenustojo žibėjusios.

Tomas atsikrenkštė. Pasijausdamas nemaloniai ir taip pat versdamas pasijausti ir mane. 

- Šampano?- pasiūlė.

Aš tik sugebėjau linktelėti galvą. Kailas pamojo padavėjai kilstelėdamas du pirštus. Man greitai buvo pristatyta atvėsinta putojančio vyno taurė. Gurkštelėjau jo mėgaudamasi, kaip burbuliukai kuteno gomurį. Tikėdamasi, kad taurės dugne rasiu taip trokštamą atsipalaidavimą. 

Kailo pirštai prisilietė man prie sprando. Švelniais, jos juntamais judesiais braižė geometrines figūras man ant odos, o nuo kiekvieno prisilietimo palydėdavo lyg atatranka virpuliukai. Bandžiau sekti pokalbį, bet dažnai pamesdavau mintį. Jaučiausi keistai staiga atsidūrusi dėmesio centre. Jausdamasi lygiaverte šių vyrų kompanijoje. 

- Tai jūs kartu mokėtės?- pasitikslinau.

- Panašiai. – atsakė Kailas.

- Nesąmonė. Aš studijavau teisę, Kailas- verslą, o kartu lankomų paskaitų net neturėjome. – paaiškino man Tomas.

- Tai kaip tada?- pasimečiau ir pažvelgiau į Kailą prašydama paaiškinti..

Jis šyptelėjo ir šnabžtelėjo lyg paslaptį:

- Jis buvo mano korepetitorius. Padėjo man mokytis.

- Rimtai?- dar labiau nustebau ir pažvelgiau į Tomą, kuris prapliupo juoktis.

- Aha, padėjau tau mokytis...- jis nenustojo juoktis. Kailas irgi suokalbiškai išsišiepė.

- Kas?- sutrikau.

- Kailas man mokėdavo, kad už jį atlikčiau darbus.- krizendamas ir per daug atsipalaidavęs nuo alkoholio paaiškino Tomas.- Per daug buvo užsiėmęs lakstydamas paskui sijonus, nei mokslais.

- Ei, paskui sijonus nelaksčiau!- sudraudė jį Kailas.

- Žinoma ne, - vaikinas kilstelėjo delnus.- tik tie sijonai lakstė paskui tave.