VENANDI. Pirma dalis (BAIGTA)

XVI

Gavau užduotį, kurią nuo pat pirmos dienos akademijoje bijojau įvykdyti. Privalėjome penkioliką minučių išbūti arenoje, o tai reiškia, jog norint išlikti gyviems turėjom susikauti su mantikora arba net ją nužudyti. Išgirdusi užduotį mane net supykino. Išbalau tiek, jog net diarė iš mano grupės paklausė, ar man viskas gerai ir jei vemsiu tai geriau kuo toliau nuo jos. Ji buvo labai maloni.

Alaras mus nusivedė iš pažiūros į nedidelį pastatėlį, kuriame kaip vėliau paaiškėjo buvo požeminė arena. Ji buvo didžiulė ir pakankamai gili, kad joks padaras nepajėgtų iššokti. Taip pat aplink visą areną buvo apvestos kelios dygliuotos vielos, kurios esu įsitikinusi buvo pamirkytos kokiame nors tirpale, kuris patekęs į padaro kraują jį nuslopintų.

Visi mokiniai sustojo šalia skylės, kurioje buvo arena ir daugelis parsvirę per turėklus, kurie juosė skylę, apžiūrinėjo areną. Priėjusi prie turėklų ir pažvelgusi apačion pamačiau prie vienos arenos sienos stalą ant kurio sudėti gulėjo įvairūs ginklai. Taip pat visoje patalpoje buvo įvairių dalykų už kurių buvo galima pasislėpti tokių kaip medžiai, skydai, didžiuliai akmenys.

Prie kitos arenos sienos pastebėjau tris grotas, tačiau esančių jame padarų negalėjau įžvelgti, kai staiga iš už grotų pasigirdo didžiulis garsas, nes viena iš uždarytų mantikorų trenkė uodegą į grotas. Kelios merginos suklykė, o keli vaikinai dar labiau apsidžiaugė dėl gauto išbandymo. Tuo tarpu mano vidus apmirė.

Atėjus laikui pirmai grupei leistis žemyn, Alaras pranešė kas eis po to: mano grupė buvo paskutinė.

- Pirma grupė turės nusileisti į apačią ir nuėję prie ginklų stalo pasirinkti tinkamus ginklus, - Alarui pradėjus aiškinti užduoties eigą, visi atitraukę akis nuo arenos sutelkė dėmesį į mokytoją. - Kai būsite pasirengę, viena mantikora bus paleista. Galiu nuraminti tuo, jog mantikora bus prirakinta grandine, bet jos užtenka tam, jog galėtų pasiekti jus visoje arenoje. Tačiau jei grės pavojus jūsų gyvybei, mantikora gali būti greitai timtelėta atgal. Beje, kas gali pasakyti kaip reikia nužudyti mantikorą? - Alaras apžvelgė mokinius, kurie pakėlė rankas, o jų buvo daugiau negu pusė klasės. Alaras parodė į netoli jo stovinčią merginą.

- Reikia nukirsti galvą arba uodegą.

- Teisingai, o kas gali pasakyti kuo mantikoros pavojingos? - ir vėl jam uždavus klausimą pakilo rankų miškas. Alaras leido kalbėti merginai medžiotojai, kuri buvo iš mano grupės.

- Reikia saugotis uodegos, kuri šaudo nuodus, jog suparalyžuotų auką. Taip pat ji naudoja uodegą tam, jog galėtų padurti.

- Taip, visiškai teisingai. Kaip matau, žinote apie mantikoras, todėl tikiuosi jokių nelaimingų atsitikimų nenutiks. Paskutinis dalykas, kurį turite žinoti tai, jog diarai galite naudotis sparnais, tačiau stichiai negalite naudotis savo stichijomis. O svarbiausias dalykas, kurį turite atsiminti visam gyvenimui yra tas, jog prieš mantikorą negalima naudoti ugnies, nes tai ją tik sustiprins. Apdovanotiesiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir stichiams. Pirmoji grupė galite leistis kopėčiomis žemyn.

Pirmoji grupė nusileido kopėčiomis į areną ir priėję prie stalo išsirinko ginklus. Davę ženklą, jog jie pasiruošę, jiems buvo atkeltos vienos iš grotų ir iš pradžių niekas iš jų neišėjo, kai staiga išlėkė mantikora. Būtybės išvaizda stingdė kraują venose: liūto galvą, skorpiono uodegą ir neaiškios kilmės aštrūs nagai. Taip pat atrodė, jog ji turėtų turėti sparnus, tačiau jie buvo nupjauti. Arenoje esanti grupė išsiskirstė ir apsupo mantikorą ir galiausiai po truputį pradėjo ją pulti.

- Pasiruošusi? - staiga prie manęs priėjo Devonas. Jis išskleidė sparnus taip norėdamas juos pramankštinti ir vėl juos suskleidė, taip atitraukdamas mano dėmesį nuo kovos su mantikora.