The Office ✨

2 Sezonas 24 Dalis

Naktį praleidau prie durų apsikabinusi gėles. Ryte Sana užrakino mane namuose ir liepė miegoti ir pati išėjo į darbą. Raktus taip pat pasiimė.
Pusryčiams pasidariau kavos, kadangi miegoti visai nenorėjau. Visą naktį pramąsčiau, ką jis sakė ir ką jis turėjo omenyje. Taehyung buvo absoliučiai teisus. Na, o dabar aš likau visiškai viena. Taehyung neparašė nei vienos žinutės ir nepaskambino, taigi galiu laisvai sakyti, jog jis mane tiesiog pamiršo. Vakar prisigėręs draugiškai paburkavo su kokia nors barbe visai pamiršęs mane.
Nusivaliau skruostą ir vėl atsidusau. Telefonas ant stalo ėmė vibruoti todėl staigiai čiupau jį, tačiau pamačiusi nežinomą numerį numečiau ragelį. Neturiu noro niekam. Noriu tik Taehyung.
Laikas ėjo ilgai ir nuobodžiai.
Telefonas vėl suvibravo ir aš staigiai sučiupau jį, o pamačiusi vaikino numerį atsiliepiau.
-Klausau, - pridėjau telefoną prie ausies.
-Labas rytas. Man vakar pažadėjai, jog galėsime pakalbėti. Jei tu neužsiėmusi... - Taehyung sumurmėjo.
-Ne. Aš neužsiėmusi, - papurčiau galvą ir nusišypsojau. Jis nepamiršo.
-Tuomet... Tu darbe? - mano mylimas vaikinas paklausė.
-Ne. Sana neleido eiti, - sumurmėjau. - Ir ji mane užrakino... Gal gali paimti raktus iš jos? -atsidusau.
-Kodėl ji... Gerai. Paimsiu ir atvažiuosiu,- Taehyung pasakė. - Iki.
-Iki, - šyptelėjau ir padėjau ragelį. Išpūčiau akis supratusi, jog dabar aš atrodau klaikiai.
Palikusi kavą nulėkiau į vonios kambarį ir nusiprausiau, tačiau mano akys buvo vistiek nuverktos bei labai užtinusios. Apsivilkau suknelę, tačiau nespėjus pasidažyti kažkas įėjo į namus. Nusileidau žemyn. Prie durų stovėjo Taehyung.
-Taehyung? - šyptelėjau. Vaikinas pakėlęs akis į mane nužvelgė, tačiau pamatęs akis susiraukė. Priėjau per žingsnį nuo jo.
-Kas tau? - Tae sumurmėjo ir priėjęs uždėjo rankas ant mano skruostų. - Verkei?
-Ir beveik nemiegojau, - sumurmėjau.
-Kodėl? - Taehyung susiraukė, o aš atsidususi pakėliau akis į jį. - Amy, tu... Na, tikiuosi, jog pailsėsi vėliau kuomet tau kai ką parodysiu. Bet iš pradžių... Aš labai atsiprašau, - vaikinas atsiduso.
-Ar gali pasakyti už ką, kad aš būčiau įsitikinusi? - paprašiau.
-Atsiprašau už tai, jog vakar šaukiau ant tavęs, atsiprašau už tai, jog primušiau tą suskį, nes žinau, kad tu buvai prieš. Atsiprašau ir už tai, jog prisigėriau. Atsiprašau už viską kad įvyko vakar vakare išskyrus gėles tau, - Taehyung nuleidęs galvą pasakė.
-Bet aš ant tavęs nepykstu, - papurčiau galvą ir jis pakėlė akis.
-Kodėl verkei? Kodėl nemiegojai? - Taehyung susiraukė.
-Galvojau, jog tai mudviejų pabaiga. Galvojau, jog tu vakar išdavinėjai mane, - nuleidau akis.
-Ar tu juokauji? Niekuomet tavęs neišdavinėsiu, princese. Be to, juk sakiau, jog tu mano vienintelė. Jei netiki aš galiu pasipiršti tau, jei tai tave įtikins. Galime susituokti, - Taehyung vėl uždėjo rankas ant skruostų.
-Ne... Nereikia... Aš tikiu tavimi, - šyptelėjau.
-Tuomet viskas gerai? - jis nusišypsojo. Linktelėjau ir nusišypsojau. Neištvėrusi prisitraukiau vaikiną ilgam bučiniui.
-Myliu tave, princese. Einam, turiu kai ką parodyti, - Taehyung suėmė mano ranką ir ėmė vestis į lauką. Čia stovėjo jo mašina ir Taehyung priėjęs atidarė dureles. Išpūčiau akis pamačiusi mažą pūkų kamuoliuką ant galinės sėdynės.
-Susipažink su savo naujuoju draugu, - Taehyung nusišypsojo.
-Koks jis mielas, - sucypiau ir priartėjusi prie šuniuko paglosčiau jį. - Koks jo vardas? - kilstelėjau antakį ir šunytis palaižė mano skruostą.
-Jis neturi vardo,-Taehyung pasakė.
-Ar jis gali turėti kokį nors korėjietišką vardą? - paklausiau.
-Žinoma, - jis nusijuokė. - Man asmeniškai, gražiausias vardas šuniukui yra Yeontan, - Taehyung pasiūlė.
-Gerai, - išsišiepiau ir vietoj to, kad pabučiuočiau Taehyung pabučiavau šuniuko galvą, o jis amtelėjo. Paėmiau jį ant rankų ir Taehyung nusišypsojo.
-Atrodai lyg su vaikučiu, - Taehyung pasakė ir priėjęs pabučiavo mano kaktą.-Myliu tave, mažyte.
-Myliu tave labiau, - atsakiau ir prisiglaudžiau prie jo.

Praėjo visas mėnuo ir viskas iš pašaknų pasikeitė. Nors Taehyung ir prisipažįsta meilėje dovanodamas gėles ir nusivesdamas į kavines, tačiau garsiai jis to nebekartoja. Yra tokia tikimybė, jog dėl manęs. Aš taip pat garsiai to nepripažįstu, tačiau vos grįžusi namo amsintis šuniukas primena jo didelę meilę man.
Sana vis dažniau pasakojasi apie Felix. Jie lyg ir draugauja ir iš Sanos pasakojimų - tas vaikinas tikras romantikas. Aš su šypsena kiekvieną kartą išklausau ją, tačiau giliai širdyje baltai pavydžiu jai. Vaikinas labai stengiasi dėl jos ir daro viską, jog jos veidą padabintų šypsena. Nesakau, jog Taehyung nesistengia, tačiau kuo toliau, tuo labiau viskas tapo per daug nuobodu. Ryte aš nueinu į darbą, randu puokštę gėlių. Kai baigiu darbą, Taehyung parveža mane namo ir vakare atsiunčia labos nakties žinutę su širdele, kuri jau tris savaites visiškai nesikeičia. Savaitgaliais, šeštą valandą, jau trečią šeštadienį iš eilės nuvažiuojame į restoraną. Ten jis vėl įteikia puokštę gėlių ir aš pasakau, jog nereikėjo, tačiau žinau, jog sekantį kartą jis vistiek jas atveš. Sekmadienius praleidžiame atskirai, o po to vėl darbo pilna savaitė.
Atsidususi atsiguliau ant nugaros. Jau gerai po vidurnakčio, kambario kampe stovi šiandien vakare kavinėje padovanota Taehyung gėlių puokštė. Negaliu užmigti.
Nesuprantu vieno. Kodėl jis viską šitaip daro? Koks jo tikslas? Tema apie darbo palikimą mus paliko jau po savaitės. Imu manyti, jog aš jam tiesiog atsibodau, tačiau nežinau ką galiu padaryti. Myliu jį ir manau, jog jis tai žino. Nenorėčiau, kad Taehyung imtų ir paliktų mane.
Nusivaliau jau sudrėkusius skruostus. Šitaip jau trečia naktis. Paėmiau telefoną ir suradusi Taehyung numerį svarsčiau ar išsiųsti žinutę. Tuomet papurčiau galvą ir numečiau telefoną. Jam nerūpės. Netrugdysiu jam. Galbūt jis užsiėmęs kažkuo svarbesniu.
Po šių minčių sukūkčiojau.

        Taehyung pov.

-Tu kažkoks keistas paskutiniu metu, - Namjoon susiraukė, po garsaus juoko mano namuose.
-Taip, ir aš pastebėjau, - Jungkook atsisuko, priversdamas atsisukti ir Jimin su Jhope. Šie vaikinai vis dažniau atvažiuoja manęs aplankyti. Tai ir gerai, ir nelabai.
-Man viskas gerai, - pasakiau atmestinai ir nužvelgiau rankoje esančią skardinę.
-Susipykot su Amy, negi ne? - Jhope pasirėmė alkūnėmis į kelius. Atsidusęs užverčiau galvą.
-Taehyung, kas vyksta?- Jungkook susiraukė.
-Mes nesusipykom, - trumpai atsakiau.
-Dieve, Taehyung, jei nenori šnekėti tai taip ir sakyk! - Namjoon pakėlė balsą.
-Mes nesusipykom tik viskas pakrypo labai keista linkme. Atrodo, jog viskas buvo lyg ir gerai, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji nesišypso ir nerodo iniciatyvos kažkam. Ji nieko nesako, niekam nepritaria. Sako daryti taip, kaip man geriau. Ji visiškai pasikeitė ir nesuprantu, ar tai kaltas aš ar tai jau tikrai mudviejų pabaiga,- sumurmėjau.
-Pala pala, noriu priminti, jog vaikinas esi tu. Tu turi ją stebinti, o ne ji tave, - Jhope pasakė.
-Aš ir stengiuosi, bet atrodo, jog ji nenori to, - pavarčiau akis ir atsigėriau alaus.
-Kada paskutinį kartą dovanojai jai gėlių, ar kažko? - Namjoon pasidomėjo.
-Aš jai kiekvieną rytą darbe palieku puokštę gelių ir jau trečią šeštadienį nusivežu ją į kavinę. Kai pasiūlau jai nakčiai likti, ji randa priežastį atsisakyti, - kilstelėjau antakius. Jimin nusijuokė.
-Ar tu girdi ką sakai? Tu jai tiesiog atsibodai! Įsivaizduok save jos vietoj. Kiekvieną dieną gauni gėlių ir net nebesistebi tuom. Žinai, kad šeštadienį vakare nieko neplanuotum nes tave nusiveš į kavinę, pavalgysit ir išsiskirstysit. Tau neatsibostų? - Jimin pabandė papasakoti iš jos pusės.
-Bet aš nežinau ką daryti. Amy nebesako, jog mane myli, niekuomet nekviečia pas save ir negaunu nei vienos žinutės iš jos. Manau, jog ji nebemyli manęs, - atsidusau.
-O tu, myli ją? - Namjoon pakreipė galvą.
-Aš nemyliu jos. Aš ją dievinu. Aš padaryčiau bet ką dėl jos. Ji mano viskas. Negaliu be jos. Jau keletą dienų aš visiškai nemiegu. Mano akyse stovi Amy, o vos užsnūstu, ji mano sapnuose su kažkokiu suskiu. Žinau, kad Amy taip nepasielgtų, ypač kai mudu draugaujame, tačiau tiek sapnai, tiek jos elgesys man rodo, jog greičiausiai viskas baigsis, - pasakiau ir pabaigęs skardinę padėjau ją ant stalo ir čiaupau kitą. Jungkook atimė ją iš manęs ir aš susiraukiau.
-Dabar pat skambini Amy, - jis paliepė.
-Dabar yra ketvirta valanda ryto. Ji miega, - pasakiau.
-Esu beveik įsitikinęs, jog ji nemiega, - Jimin pasakė ir aš sukandau lūpą mąstydamas.