The Office ✨

8 Dalis

-Prašau, pasakyk, jog tu čia nedirbi,- vaikinas issišiepė nuostabia šypsena ir aš pakreipiau galvą nesuprasdama ko jis nori iš manęs.
-Atsiprašau, mes pažįstami?- susiraukiau.
-Ne, bet galim susipažinti,- vaikinas turėjo nuostabią šypseną kurios neslėpė. Lifto durys atsidarė.
-Taip, aš čia dirbu,- mandagiai atsakiau ir išėjau iš lifto. Neatsiklaususi įėjau į pono Taehyung kabinetą. Vaikinas pakėlė savo tamsias akis nuo kompiuterio ekrano, tačiau nieko nesakęs vėl grąžino jas į kompiuterį. Priėjusi padėjau puodelį šalia jo.
-Dar kažkas?- šyptelėjau.
-Ne, Amy. Ačiū,- Taehyung nužvelgė puodelį. Linktelėjus norėjau atidaryti duris, tačiau jos atsidarė man nespėjus priliesti durų rankenos. Nužvelgiau vaikiną matytą prieš kelias minutes lifte. Taehyung atsistojo parodydamas jog jį pažįsta.
-Labas,- rudaplaukis priešais mane išsišiepė.
-Jhope, ką tu čia darai?- Taehyung susiraukęs priėjo arčiau. Truputį atsitraukiau ir vaikinas keistu vardu įėjo į kabinetą.
-Atėjau aplankyti. Nesupažindinsi?- rudaplaukis su nuostabia šypsena atsisuko į mane.
-Tai mano sekretorė Amy,- Taehyung pristatė mane. -Amy, tai mano draugas Jung Hoseok.
-Mieloji, aš tau Jhope,- Ponas Hoseok mirktelėjo man.
-Malonu susipažinti,- ramiai atsakiau.- Aš jau eisiu,- žvilgtelėjau į Taehyung kuris linktelėjo ir aš tučtuojau dingau iš vadovo kabineto. Jhope atrodo per daug linksmas, kad būtų Pono Taehyung draugas. Pavarčiau akis, suprasdama, kad stoviu koridoriuje ir įėjau į savo kabinetą. Įsitaisiau kėdėje, tačiau netrukus durys atsidarė ir įėjo Sana.
-Matei koks gražuolis pas Taehyung?- ji sukikeno.
-Taip. Ponas Jung Hoseok,- pasakiau ir paėmusi tvarkaraštį nužvelgiau jį.
-O žinojai, kad Taehyung kitą savaitę vyks į Ispaniją?- Sana atsisėdo ir atėmusi iš manęs tvarkaraštį taip pat jį nužvelgė.
-Taip, Sana. Aš esu jo sekretorė. Būtų keista, jog nežinočiau. Be to jis vežasi mane kartu,- mirktelėjau ir atėmusi tvarkaraštį padėjau jį ant stalo, o apsukusi kėdę iš spintos išėmiau segtuvą su Benjamin Austin vardu. Šiandien pusę trijų Taehyung turės susitikimą su juo.
-Nesąmonė, kad tu viską žinai,- Sana sumurmėjo.
-Be to, šiandien Taehyung išleidžia mane anksčiau,- trūktelėjau pečiais ir padėjau segtuvą ant stalo krašto.
-Kokia proga?- Sana nusijuokė.
-Nežinau,- nusišypsojau. Kabineto durys atsidarė, todėl mes abi pakėlėm akis į atėjusius du vaikinus.
-Sana, grįžk prie darbo,- Taehyung paliepė. Sana atsiprašančiai šyptelėjo ir išejo pro vaikinus.- Amy, ar gali paruošti Benjamin Austin dokumentus?- Taehyung priėjo arčiau stalo, o aš paėmusi segtuvą nuo stalo ištiesiau jį Ponui Taehyung. Vaikinas šyptelėjo man ir nužvelgė pirmus dokumentus sektuve.- Gerai. Nepamiršk, jog šiandien išeini anksčiau,- jis pasakė užversdamas segtuvą.
-Žinau, pone Taehyung,- šyptelėjau.
-Ponas? Koks iš jo ponas?- Jung Hoseok nusijuokė pertraukdamas mus, dėl ko Taehyung susiraukęs žvilgtelėjo į jį.
Ryt pakalbėsim apie Ispaniją,- Taehyung atsisuko į mane ir man linktelėjus apisuko ir išejo iš kabineto. Ponas Hoseok liko, kas buvo kiek keista man.
-Ar kažko norite, pone Hoseok?- atsistojau.
-Ne, bet aš tau joks ne ponas. Mes panašaus amžiaus, o apie V tai net nekalbu,- nusijuokė. Mintyse susiraukiau, bandydama suprasti, kas galėtų būti V, tačiau apsimečiau suprantanti.
-Mano toks darbas,- paaiškinau.
-Ką veiksi šiandien vakare?- brunetas flirtuodamas nusišypsojo.
-Jhope, sakiau pabendrauti su ja, o ne kabinti ją,- Taehyung vėl atėjo į kabinetą ir ištiesė man segtuvą.- Pasiėmiau reikiamus dokumentus, segtuvą turėk,- jis paaiškino ir aš paėmiau juodą segtuvą. Grąžinau jį į jo reikiamą vietą ir atsisukau į du vaikinus. Jhope vis dar stebėjo mane, kol Taehyung peržvelgė tvarkaraštį.
-Benson ir Blake? Ar jie nebuvo pas mus?- tamsiaplaukis susiraukė skaitydamas rytojaus dienotvarkę.
-Ne. Jie turėjo atvykti antradienį, tačiau perkėliau šiuos susitikimus į penktadienį, nes antradienį buvo labai daug susitikimų,- paaiškinau.
-Rytoj du susitikimai?- jis pasitikslino, o man linktelėjus nusišypsojo.- Bent jau penktadienis nebus sunkus. Jhope, einam,- Taehyung pasakė ir apsisuko. Atsidusau jau džiaugdamasi, jog jis išeis.
-Parašyk man,- Jhope mirktelėjo padėdamas lapelį su numeriu ant stalo krašto, tačiau gavęs grėsmingą žvilgsnį iš Taehyung išėjo iš kabineto, kartu su juo pačiu. Prisimerkusi nužvelgiau lapelį, o tiksliau, vizitinę. Nemanau, jog jam kažkada išvis rašysiu.

Ketvirtą valandą vakaro jau buvau namuose. Po darbo, užsukau nusipirkti maisto ir grįžusi viską susidėjau į vietas. Atsidususi atsisėdau ant savo lovos ir pasiėmusi telefoną paskambinau mamai su vaizdu.
-Amy? Sveika, dukrele,- mama su šypsena atsiliepė man.
-Labas, mama,- nusišypsojau.- Kaip gyvenat?-pasidomėjau.
-Gerai, mieloji. Niekas nepasikeitė. Pas Ellie buvo atvykę gydytojai, tačiau be terapijos, jie negali nieko padaryti, o ji...- mama su ašaromis papurtė galvą.
-Mama, prašau neverk,- paprašiau taip pat su ašaromis. Nekenčiu kai ji verkia.- Aš juk dirbu. Siųsiu jums pinigus. Jei reiks dirbsiu viršvalandžius, nors šiame darbe nežinau ar tai įmanoma. Aš pasistengsiu daryti viską, kad Ella pasveiktų,- pasakiau.
-Amy, tu negali visą laiką dirbti tik mums su Ellie. Tu turi ieškoti antros pusės ir gyventi savo gyvenimą, o ne stengtis pagerinti mūsų. Jei mes puotausim iš tavo uždirbtų pinigų, kol tu badausi, tai nėra teisinga, mieloji. Nedirbk per daug, mes kaip nors išsiversime,- mama šyptelėjo nusivalydama išriedėjusią ašarą.
-Ne, mama. Aš dirbsiu ir padarysiu viską, kad Ellie pasveiktų ir jūs gyventumėte geriau nei dabar. Manęs neperkalbėsi. Man nereikia ir vaikino.  Aš per jauna tam ir tiesiog nenoriu to. Ar galiu pakalbėti su sesute?- šyptelėjau sumirksėdama jog ašaros akyse pranyktų. Mama linktelėjo ir nunešė telefoną paralyžuotai, autistei sesutei.
-Labas, sesute!- nusišypsojau.
-Labas!- šešiametė nusišypsojo.
-Kaip jautiesi?-nužvelgiau jos mažytę šypseną.
-Gerai, sese. Žinai, per televizorių rodė labai gražią lėlę. Ji turėjo nuostabius rožinius plaukus. Labai norėčiau turėti tokią,- sesuo nuleido akis. Per mane nubėgo šiurpuliukai.
-Sesute, kai tik galėsiu padovanoti tau visą pasaulį,- pasakiau vėl jausdama ašaras. Mergaitė silpnai šyptelėjo. Pakalbėjus dar keletą minučių, mama turėjo eiti maitinti ją, todėl baigėme pokalbį.
-Mieloji mano sesute, aš padarysiu viską, kad tu pasveiktum. Padarysiu viską, tik dar nežinau kaip,- užsimerkdama užverčiau galvą ir leidau ašaroms riedėti skruostais.

Susiraukiau nuskambėjus durų skambučiui. Jau devinta valanda vakaro. Užsimetusi chalatą nuėjau prie durų. Atidariau duris ir nužvelgusi vadovą visiškai pasimečiau.
-Pone Taehyung? Ką jūs čia darote?- sumirksėjau.