3 Sezonas 22 Dalis

112 13 11
                                    

Po poros dienų mane išleido namo, nors Taehyung norėjo jog likčiau ligoninėje iki kol geriau pasijusiu.
Persirengusi išėjau iš vonios kambario ir nusišypsojau. Taehyung sėdėjo ant lovos, o šalia jo miegojo dukrytė. Pastebėjęs mane Taehyung tuojau pasikvietė ir aš, žinoma, įlindau į jo glėbį.
-Tu mano šaunuolė, - Taehyung pabučiavo mano kaktą. Nusišypsojau.- Tiesa, Emery kambarys jau paruoštas, bet manau, jog nepavyks miegoti atskirai kelias savaites, - Taehyung tyliai pasakė nenorėdamas pažadinti dukters.
-Aš nenoriu jos paleisti penkioms minutėms, o jei ji miegos kitame kambaryje aš... Nežinau, - nusijuokiau.
-Su laiku kažkaip priprasim, - Taehyung nusišypsojo.

     Kortney pov.

Vos grįžau iš ligoninės suklupau namų koridoriuje ir sukūkčiojau. Atsibodo. Atsibodo būti stipriai. Nebegaliu šito daugiau kęsti.
Jungkook visą Amy nėštumą pradraugavo su savo naująja mergina, kol mano širdis plyšta iš skausmo. Negaliu niekam pasipasakoti. Amy džiaugiasi gražuole dukra, merginos turi savų problemų dėl darbo. Aš visiškai viena.
Noriu Jungkook šalia.
Susiėmiau už kelių. Šitos panikos atakos jau kamuoja mane kelis mėnesius.
Telefonas kuprinėje ėmė skambėti. Sunkiai, vis dar kūkčiodama paėmiau kuprinę ir išsiėmiau telefoną. Susiraukiau pamačiusi Jungkook vardą.
-Klausau? - sumurmėjau.
-Sveikutė, Kortney. Šiandien norėčiau nuvažiuoti į boulingą su visais. Pirmiausia paskambinau tau. Na, būčiau skambinęs Taehyung, bet jis rūpinasi mažąja princese,- Jungkook nusijuokė.
-Atleisk, aš ne nuotaikoje, Jungkook, - sumurmėjau stengdamasi neišsiduoti.
-Ar viskas gerai? Tavo balsas keistas. Gerai jautiesi? - Jungkook sunerimo. Mintyse nusikeikiau.
-Man viskas gerai. Esu pavargusi, - šyptelėjau, nors jis ir nematė.
-Tu namuose? - jis paklausė.
-Taip, bet... - Jungkook padėjo ragelį pertraukęs mane. Užsidengusi veidą suklykiau ir nulėkiau į vonią. Jei jį pažįstu, o aš jį pažįstu, jis pakeliui į mano namus.
Vos spėjau susitvarkyti makiažą, durų skambutis nuaidėjo per namus. Prilėkiau prie durų ir sustojau. Giliai įkvėpiau.
Šyptelėjus atidariau duris vaikinui.
-Tu sergi? Gal turi temperatūros? - Jungkook prisimerkė ir įėjęs į vidų uždarė duris, o tuomet prilietė mano kaktą.
-Man viskas gerai, Jungkook, - nusišypsojau. Kiekvienas jo prisilietimas man sukelia šypseną. Šis vaikinas sugeba padaryti, jog net giliausioje duobėje aš jausčiausi laiminga.
-Tu vistiek kažkokia keista. Einam, - jis švelniai stumtelėjo svetainės link.
-Tu juk važiuosi į boulingą, - sumurmėjau.
-Nevažiuosiu. Tu mano draugė,-Jungkook nusivedė į svetainę. Buvo gera žinoti, jog jis atsisako mėgstamų dalykų dėl manęs, tačiau aš jam Tik draugė.
Buvau pasodinta ant sofos.
-Aš pataisysiu arbatos, - Jungkook pasakė.
-Bet tu svečias, - prisimerkiau.
-Shush! - jis pasakė ir išėjo iš svetainės.
-Virtuvė ne toj pusėj! - nusijuokiau. Vaikinas netrukus apsisuko ir nužingsniavo į virtuvę. Papurčiau galvą su šypsena. Jungkook toks mielas. Aš negaliu be jo gyventi.
Atsidususi atsirėmiau į sofos atlošą.
-Kur pas tave arbata? - Jungkook įlindo į svetainę.
-Aš galiu pataisyti, - suinksčiau.
-Kur? - prisimerkė.
-Spintelėje virš kriauklės, - atsidusau. Jungkook caktelėjo liežuviu ir vėl dingo. Po penkių minučių Jungkook su šypsena atnešė du puodelius arbatos.
-Ačiū, bet aš galėjau pati...-susiraukiau.
-Ar tu baigsi, - jis atsiduso ir sukrito šalia manęs. Nuleidau akis. - Nori pažiūrėti filmą? - Jungkook paklausė.
-Gerai, - trūktelėjau pečiais.
-Hey... Kas tau? - Jungkook kreivai nužvelgė mane, o tuomet apsikabino. Tam tikra žodžio prasme išsilydžiau. Visas vidus sušilo, o veidą papuošė šypsena. Prisiglaudžiau prie vaikino peties.- Žinau, kad tau kad tave kažkas neramina. Numanau, jog viską laikai savyje. Na, tu visuomet tokia. O ypač kai Amy turi mažylę ir jai kolkas rūpi ji, ir tik ji. Bet kokiu atveju, Kortney, viskas bus gerai. Kad ir kas tave neramina, viskas praeis,- jis raminančiai paglostė mano nugarą.
-Ačiū, kad esi su manim, Jungkook, - sumurmėjau.
-Visada. Jei tik reiks, skambink, - Jungkook spustelėjo mane glėbyje. Tuomet įsitaisęs prie pat manęs viena ranka apkabino mane per pečius, o kita padavė man arbatą. Šyptelėjus paėmiau arbatą į rankas. Jauki tyla gaubė kambarį ir atrodė, jog nei jam, nei man ji netrukdė. Pakėliau akis į mylimą vaikiną.
Jungkook žvelgė į juodą televizoriaus ekraną ir apie kažką mąstė. Pajutęs mano žvilgsnį jis atsisuko ir nusišypsojo,priversdamas nusišypsoti ir mane. Jis keletą kartų sumirksėjo, bet nenutraukė mūsų žvilgsnių kovos.
Mano akys išsipūtė, kai Jungkook staigiai suėmė mano veidą ir sulietė mudviejų lūpas. Dieve, tu tikriausiai pradėjai pildyti mano svajones?
Užsimerkiau ir lėtai uždėjau rankas ant jo pečių, sunerdama jas už vaikino kaklo.
Žinau, kad tai negerai. Žinau, kad jis turi merginą. Bet taip pat žinau, kad be galo myliu jį.
Nežinau kieno tai buvo iniciatyva, tačiau mes išpildėm mano dar vieną nešvankią svajonę. Tai žinoma nuostabu, tačiau tai dar viena didžiulė klaida mano gyvenime.

Tikrai neturėjau geresnio pogulio miego. Nežinau ar dėl to, kas įvyko prieš jį, ar dėl to, jog Jungkook šalia.
Stengdamasi nepažadinti miegančio rudaakio lėtai atitraukiau ranką, nuo jo nuogos krūtinės ir atsiklojusi išlipau iš lovos. Greitai apsivilkau tuos pačius drabužius ir nuėjau į savo kambarį. Jis nenorės manęs matyti po viso šito, kai turi nuostabią merginą. Jau buvo vakaras, todėl įsitaisiau savo kambario lovoje. Jis pabus ir išeis, o tuomet viskas kaip nebūta. Visuomet juk šitaip.

Kelios dalys bus iš Kortney arba Jungkook pozicijos ^^

The Office ✨Where stories live. Discover now