The Office ✨

3 Sezonas 3 Dalis

Taehyung atrodė kitoks. Jis, žinoma, atrodė nuostabus, tačiau jo tamsūs ir daug ilgesni plaukai nei anksčiau darė jį dar patrauklesnį.
Nurijau seiles, o Kortney paglostė mano nugarą.
-Sveika, mieloji, - Jungkook priėjęs apsikabino mane.
-Labas, - sumurmėjau. Jis atsitraukė ir laukė supažindinimo, kol Taehyung nenuleisdamas akių žiūrėjo į mane.- Tai Kortney, čia Jungkook,- trumpai pasakiau. Jungkook nusišypsojo supratęs mane, o Kortney droviai nusišypsojo.
-Sveikas, Taehyung, - Kortney kiek piktoku balsu pasisveikino.
-Kortney, Amy, - Taehyung abi mus nužvelgė. Sumirksėjau. Tuomet nieko nesakiusi atsisėdau prie stalo, o Kortney, kaip nuostabi draugė, atsisėdo priešais. Jungkook, žinoma, prie jos. Taehyung lėtai prisėdo šalia manęs. Nors jis sėdėjo kiek toliau, tarp mudviejų buvo tarpas, puikiai galėjau užuosti jo nuostabius kvepalus, kurie mane svaigino.
-Tiesą sakant, aš nelabai kažko noriu, todėl gal tiesiog važiuojam kur nors kitur? Galim pas mus, - Jungkook trūktelėjo pečiais ir aš pakėliau akis į Kortney.
-Galim važiuoti pas mane,- Kortney trūktelėjo pečiais supratusi mane.
-Tu įsitikinusi? - Jungkook mandagiai paklausė. Kortney lėtai linktelėjo, kol aš negalėjau ištarti nei žodžio. Taehyung taip pat tylėjo.-Mudu atvažiavom su mano mašina, tai važiuokim.

       Taehyung pov.

Amy yra nuostabi. Visada tą žinojau, tačiau dabar... Ji nedaug kuo tepasikeitė, tačiau atrodo, jog ji sulyso, įgavo moteriškesnių formų. Žodžiu, ji atrodo fantastiškai.
Kortney, vos mums įėjus į namus pasiūlė mums arbatos. Amy nuėjo jos pataisyti.
Žinau, jog ji nenori manęs matyti. Ji visą laiką nepratarė nei žodžio. Aš ją tikrai labai įskaudinau.
Nužvelgiau nueinančią merginą.
-Eik. Ji tave išklausys, - Kortney pasakė, lyg nujausdama ką galvoju. Linktelėjau ir Jungkook su Amy drauge nuėjo. Giliai įkvėpęs nusekiau ten kur nuėjo mano deivė.
Mergina neskubėdama sukosi virtuvėje. Kaip aš jos pasiilgau...
-Amy, ar galime pasikalbėti? - paprašiau, šiek tiek išgąsdindamas merginą. Ji žvilgtelėjo į mane.
-Mes neturime apie ką kalbėtis,- Amy papurtė galvą ir toliau darė mums arbatą.
-Amy, aš labai tavęs prašau, - suzyziau prieidamas arčiau merginos. Ji atsiduso, tačiau jos tyla galbūt reiškė sutikimą.
-Aš manau, jog tu viską ne taip supratai. Turiu omenyje, tu nieko nežinai. Aš buvau daug prigėręs, buvau neblaivus. Jaučiausi prastai, nes turėjau palikti tave. Toji mergina susuko man galvą ir prisistatė tavimi, o mane apmauti nėra labai sunku, kai aš girtas. Prašau, Amy. Pasakyk ką nors, - priėjau prie merginos ir labai rizikuodamas apkabinau ją iš už nugaros. Įkvėpiau jos nuostabaus kvapo ir puikiai jaučiau kaip daužosi jos širdutė.
-Taehyung, klausyk, - Amy lėtai apsisuko priversdama mane atsitraukti. Ji nurijo seiles, o jos akyse atsirado maži žėrintys kristaliukai. Nenoriu, jog ji verktų.- Viskas buvo seniai. Manau mums tiesiog reikia pamiršti visą tai, - ji papurtė galvą ir aš susiraukiau.
-Ką turi omenyje šitaip sakydama?-nužvelgiau ją ir uždėjau rankas ant jos švelnių skruostų
-Mudu galime likti draugais, lyg nieko nebūtų nutikę, - ji pasakė ir mano širdis plyšo pusiau. Amy užsimerkė leisdama nuriedėti kelioms ašaroms ir aš taip pat užsimerkęs suglaudžiau mudviejų kaktas.
-Kaip, Amy? Kaip? - sumurmėjau.
-Nežinau. Mums pavyks. Šitiek laiko buvome atskirai. Aš turiu vaikiną, tu rasi merginą, geresnę už mane, ir viskas susitvarkys, - ji sumurmėjo. Nesusitvarkys. Nenoriu kitos merginos. Noriu jos ir tik jos. Visada tik jos. Kodėl ji šito nesupranta?
Giliai įkvėpiau ir suglaudžiau mudviejų lūpas. Amy šito nori lygiai tiek pat, kiek ir aš. Žinau tai. Tas suskis susuko jai galvą ir jis tik įskaudins ją. Privalau ją susigražinti iki kol jis nespėjo tai padaryti.
Amy lėtai atitraukė lūpas.
-Mes negalime, - sumurmėjo.
-Galime, Amy. Galime, - pasakiau vėl suglausdamas mudviejų lūpas saldžiam bučiniui. Po poros sekundžių ji vėl atsitraukė.
-Aš negaliu. Aš turiu vaikiną. Dabar norėčiau pataisyti visiems arbatos, - ji per prievartą pasakė patraukdama mano rankas nuo savųjų skruostų.
Atsidusau ir greitu žingsniu palikau virtuvę, bei šiuos namus.

      Kortney pov.

-Kaip manai, ką jie ten veikia? - sumurmėjau laukdama bent kažkokio garso iš virtuvės.
-Nežinau, bet mums tikrai nereikia kištis. Geriau papasakok ką nors apie save, - Jungkook nusišypsojo ir aš atsisukau į jį.
-Ką norėtum išgirsti? - nusišypsojau.
-Ką nors apie tave, - Jungkook mielai pakreipė galvą, tačiau mudviejų šypsenos dingo, kai smarkiai užsitrenkė lauko durys.
Susiraukę žvilgtelėjom vienas į kitą. Netrukus į svetainę įėjo Amy su trimis puodeliais arbatos. Jos akys buvo paraudusios.
-Atnešiau arbatos, - ji tyliai pasakė. Aš nužudysiu tą šūdžių.
Amy padėjo puodelius ant stalo kramtydama apatinę lūpą.
-Amy, kas nutiko?- Jungkook švelniu balsu paklausė. Amy trūkčiodama atsiduso ir jos akys lakstė po visą kambarį iki kol iš jų nepasipylė ašaros.
Amy buvo priimta į mudviejų glėbį, ir žinau, jog jei man to reiktų, ji pasielgtų taip pat.

     Taehyung pov.

Kaip nekeista, važiavau ne namo, o į barą. Myliu tą merginą, o Amy vis kartoja apie tą savo vaikiną. Ji pati stengiasi save įtikinti, jog jis jos vaikinas. Žinau, jog ir ji mane myli, tačiau jei tas suskis prisiriš ją prie savęs pasipiršdamas, aš be jokios abejonės neturėsiu jokių šansų.
Praėjo valanda, dvi, trys. Nėra noro net kilstelėti stikliuko. Atsidusęs atsistojau ir palikęs pinigus patraukiau durų link, tačiau susiraukiau pamatęs Jungkook plaukus.
-Ką judu čia darot? - susiraukiau ir jie abu su Kortney atsisuko.
-Dabar klausyk, tu... - Kortney piktai ėmė sakyti, bet Jungkook ją sustabdė.
-Amy kažkur čia, tačiau pametėm ją. Ar gali padėti ją rasti? Mes nueisim prie staliukų, o tu, jei gali, nueik prie baro, - Jungkook pasakė. Linktelėjau ir grietu žingsniu grįžau prie baro.
Jei kas užmatys mano gražuolę, jai gali blogai baigtis. Amy čia labai nesaugu.
Nusišypsojau pamatęs savo mergaitės plaukus ir priėjau prie jos, bet šypsena dingo pamačius jos rankose stikliuką. Ji jau spėjo prisigerti.
-Amy, stok. Eime, - paliepiau paimdamas ją už alkūnės.
-Ką tu čia darai? - ji piktai sumurmėjo. - Žinai, man nesvarbu. Tu esi šūdžius, Taehyung. Aš mylėjau tave, o tu mane įskaudinai ir dar šiandien atėjai atsiprašyti, kai puikiai žinai, kad negaliu atsakyti tuo pačiu ir...
-Amy, einam, - pertraukiau ją. Ji gailėsis visko ką pasakys, pažįstu ją.
-Bet nepaisant nieko, aš vistiek tave myliu. Tu vistiek man vienintelis, tik dabar tas Jack ne į temą, - ji murmėjo sukeldama man šypseną. Žinojau, jog ji myli mane.
-Amy, - subariau ir ji sunkiai atsistojo.
-Važiuokim pas tave. Pasiilgau tavęs lovoje, - ji sumurmėjo apsikabindama mane.
-Amy, baik. Tu turi vaikiną. Eime, parvešiu tave, - pasakiau, bet ji pasistiebusi sulietė mudviejų lūpas. Nesugebėjau atsispirti.
-Prašau, Tae, - Amy pamaldavo. - Noriu vėl justi, kaip tu mane myli, - ji suzyzė vėl pabučiuodama. Ir aš jos noriu. Ir aš jos pasiilgau.
-Važiuojam, - pasakiau sukeldamas merginai didelę šypseną veide.