The Office ✨

22 Dalis

Išlipau iš taksi prie darbo vietos. Čia prie įėjimo stovėjo Ponas Taehyung, gan piktai žvelgdamas į savo laikrodį. Kodėl jis negali būti draugiškas, kaip tą kartą Ispanijoje, dažniau? Pamatęs mane jis nuleido ranką ir taip jo švarkas paslėpė prabangų laikrodį.
-Pagaliau,- jis sumurmėjo. Prieš išlipdama patikrinau laiką ir aš nevėlavau. Kaip tik buvau anksčiau.
-Man reikia visų iki paskutinio mūsų drabužių parodų vadovų pavardžių ir kuo greičiau. Amy, tai yra be galo svarbu. Mes turime virš kelių tūkstančių suknelių kurių pasaulis dar net neįsivaizduoja. Jei tos suknelės liks mūsų ofise dar nors savaitę, viskas gali baisiai nukentėti. Taip pat skambino ponas Rodrigues norės pakalbėti su tavimi. Daviau jam tavo darbo numerį, tad ryt lauk skambučio. Dabar bėgte į savo kabinetą. Mažiausiai turinčius mūsų drabužių parodų vadovų dokumentus atnešk į mano kabinetą,- jis paaiškino.
-Gerai, tačiau visą šitą aš galėjau padaryti rytoj,- šiek tiek pasimečiau.
-Prieštarauji man?- Taehyung kilstelėjo antakį.
-Ne, tiesiog noriu žinoti kodėl būtent šiandien,- ramiau paaiškinau.
-Jei aš pasakiau, vadinasi tu privalai tai daryti. Durys ten,- Taehyung linktelėjo galva į duris. Linktelėjau ir įėjau į pastatą. Mano vadovas tikrai keistas. Na, bet vėl primenu sau, jog jei ne jis, aš negalėčiau suteikti sesutei vilties, jog ji pasveiks.

Įėjau į vadovo kabinetą ir padėjau dešimtį segtuvų su skirtingomis pavardėmis ant stalo.
Mano telefonas ėmė vibruoti, todėl išsiimiau jį iš nedidelės rankinės. Nusišypsojau pamačiusi Jimin vardą.
-Klausau,-atsiliepiau.
-Sveikutė. Jungkook sakė, kad tu miegi, tačiau labai norėjau pabendrauti, todėl paskambinau. Jei nori miegoti, tai pasakyk ir pakalbėsim vėliau,- vaikinas sumalė žodžius.
-Jimin, viskas gerai. Aš nemiegu. Aš esu darbe šiuo metu,- paaiškinau.
-Ką tu veiki darbe po skrydžio? Tau reikia ilsėtis. Čia Taehyung darbas?-Jimin kiek piktai sumurmėjo.
-Tiesiog reikėjo padaryti kelis darbus. Viskas yra gerai,- šyptelėjau žvilgtelėdama pro langą.
-Bet taip negalima. Sakyk tu ką nori, bet vos radęs progą pakalbėti su juo, jis pasigailės, kad tave taip skriaudžia,- Jimin suniurzgėjo.
-Net negalvok, Jiminie. Toks mano darbas,- pabariau jį ir į kabinetą įėjo Taehyung, o pamatęs mane šiek tiek susiraukė.- Turiu eiti,- pasakiau Jimin.
-Be to, ačiū už pravardę, panele Carter,- Jimin oficialiai pasakė ir nusijuokė, dėl ko aš taip pat nusišypsojau. Taehyung nebekreipdamas į mane dėmesio atsisėdo prie stalo.
-Iki, pone Park Jimin,- sukikenau.
-Koks aš tau ponas!? Aš dar tik ponaitis!-jis ėmė draugiškai šaukti ir kikenti. Nieko nebesakiusi padėjau ragelį.
-Labai jau susidraugavot su Jimin,- Taehyung rimtu balsu pasakė vartydamas vieną iš sektuvų.
-Ar tai blogai?- kiek papurčiau galvą susitaukdama.
-Jis yra dar vienas tavo bosas. Neturėtum taip gerai su juo sutarti,- jis vėl ramiai atsakė. Pala, ar jis pavydi, kad su Jimin sutariu geriau nei su juo? Nuo šios minties tik šyptelėjau. Nieko nesakiusi atsiėdau kitoje pusėje stalo, todėl vaikinas lėtai pakėlė akis į mane. Taehyung nužvelgė mane, o kuomet jo tamsios akys sugrįžo iki mano akių, jo veide atsirado šypsenėlė, kuri nežinau ką reiškė. Taehyung greitai paslėpė šypseną ir grąžino akis į dokumentus.
-Keista, jog nepastebėjai Smith pavardės,- jis kilstelėjo antakius.
-Kaip suprasti?- susiraukiau.
-Nepameni panelės Smith?- Taehyung vėl pakelė akis į mane. Žinoma pamenu ją. Kas jos nepamena.
-Pamenu, tačiau tai yra Jacob Smith...
-Tai jos tėvas,- Taehyung pertraukė mane. Keletą kartų sumirksėjau.- Turėsi progą susipažinti. Čia yra jo numeris. Rytoj rytą paskambink jam ir pranešk, jog noriu susitikti su juo kuo greičiau. Tiesa...- vaikinas sumurmėjo ir atsidaręs stalčių pervertė daiktus jame ir išėmė popierėlį. Užuojauta stalčiui.- Tai tavo elektroninis paštas. Jame kiekvieną dieną gausi laiškus iš kelių įmonių. Na, aš juos taip pat gausiu, tačiau neturiu laiko jų perskaityti, todėl gali pratintis ir prie darbo kompiuteriu,- Jis pakišo lapelį man ir aš peržvelgusi prisijungimą įsidėjau lapuką į rankinuką.-Taip pat dėl algos. Alga bus ateinantį penktadienį, kadangi pas mus taip įprasta, todėl nesistebėk jog gausi nepilno mėnesio sumą,- Taehyung paaiškino. Tiesa, juk būsiu čia dirbusi vos tris savaites. Amy, tu eilinį kartą suskaičiavai neturimus pinigus ir dabar nusivilsi, bei nuvilsi sesę. Kaip visuomet, nieko gero iš to neišeina. Linktelėjau.
-Taip pat paskambink ir Ponui Hemmings. Jam pranešk tą patį. Reikia su juo pakalbėti,-paskutinį sakinį jis sumurmėjo. Vėl linktelėjau. Taehyung telefonas ėmė skambėti ir jis pažvelgė į numerį.
-Amy, eik. Tu šiandien laisva,- Taehyung griežčiau pasakė ir aš linktelėjus išėjau iš kabineto, tačiau prieš uždarant duris girdėjau,- Klausau, Jimin.
Tikiuosi jis nenubaus manęs, kad Jimin pasakiau esanti darbe. Trūktelėjau pečiais ir nusileidau liftu. Šyptelėjus nuostabiam orui lauke, nusprendžiau pareiti namo pėsčiomis.