The Office ✨

3 Sezonas 30 Dalis

-Labas rytas, mažute, - Taehyung balsas pažadino mane. Pramerkiau akis ir šyptelėjau, pamačiusi kiek susivėlusį sužadėtinį.
-Labas, - sumurmėjau, ir pakėlusi ranką priglaudžiau ją prie vaikino skruosto.
Taehyung lėtai suėmė mano ranką ir pabučiavo ją.
-Šiandien kai kur tave vežiuosi. Noriu, kad apsirengtum ir paskubėtum. Nors tavo mama ir nieko prieš, nenoriu jai užkrauti Emery, - Taehyung nusišypsojo.
-Kur važiuosime? - susiraukiau.
-Staigmena, meile, - Taehyung mirktelėjo ir atsistojo. Atsisėdau ir pasimetusi nužvelgiau vaikiną.
-Jokių klausimų. Bėk praustis, - Taehyung nusišypsojo.
-O pusryčiai?- prisimerkiau.
-Taip... Pavalgysime mieste, prieš staigmeną, - Taehyung pasakė. - Bėk praustis, meile.
-Gerai, - susiraukusi išlipau iš lovos. Taehyung pabučiavo mano kaktą ir praleido vonios kambario link.
Dėl smalsumo, vonioje užtrukau vos penkiolika minučių. Po maždaug kelių mėnesių, pirmą kartą apsivilkau suknelę, kadangi nebuvo noro puoštis.
Nusileidau žemyn.
-Na, važiuojam, - Taehyung nusišypsojo ir paėmęs mano ranką ėmė vestis durų link.
Ištraukiau ranką ir sustojau. Taehyung pasimetė.
-Kol nepamatysiu Emery, niekur neisiu, - rimtai pasakiau. Taehyung išgirdęs šyptelėjo ir linktelėjo svetainės link.
Tiesa, jis buvo pasipuošęs kostiumu, kas buvo kiek keista.
Nuėjusi į svetainę nusišypsojau, pamačiusi mamą su dukryte rankose. Ji migdė ją.
-Labas rytas,- pasisveikinau. Mama atsisukusi nusišypsojo.
-Sveika. Emery jau miega. Nesijaudink dėl jos. Važiuokit, - ji pasakė ir aš susiraukiau.
-Net tu žinai? - atsidusau.
-Taehyung jau vakar su manimi susitarė,- mama pasakė. Priėjau prie jos ir paglosčiau dukrytės galvą. - Nesijaudink dėl jos. Viskas bus gerai, - mamai pasakius apsikabinau ją.
-Ačiū, - nusišypsojau. Ji paragino mane eiti, todėl po kelių minučių su Taehyung palikome namus.
Kaip ne keista, Taehyung nusivežė mane į vieną iš prabangesnių kavinių, kurioje sėdėdamas jis nenustygo vietoje. Jo akys lakstė po kavinę ir sutikęs mano žvilgsnį plačiai nusišypsodavo.
-Tu keistas šiandien, - papurčiau galvą. Taehyung tik vėl nusišypsojo nieko nesakydamas. - Ar mes vėluojame kažkur? - susiraukiau, kai jis žvilgtelėjo į laikrodį.
-Ne, tiesiog noriu kuo greičiau ten nuvykti, dėl tavo reakcijos į tai, - Taehyung paaiškino.
-Tuomet važiuojam, - trūktelėjau pečiais.
-Tu jau pavalgei? - sužadėtinis prisimerkė.
-Ne. Man dviejų puodelių arbatos ir didžiulio pyrago neužteko, - pavarčiau akis.
-Gerai. Eime į mašiną, - jis nusijuokė ir palikęs pinigus išsivedė iš kavinės. Taehyung buvo ne ką mažiau susijaudinęs nei aš.
-Noriu, jog užsirištum šitai ant akių. Vis gi, tai staigmena, - Taehyung paprašė mums atsisėdus į automobilį. Jo rankose buvo gražus šalikėlis.
-Būtina? - atsidusau.
-Prašau, meile, - jis patempė lūpą.
-Gerai, - šyptelėjau ir paėmiau šalikėlį, tačiau tuo pačiu metu pabučiavau jį, dėl ko jis vėl nusišypsojo.
Su vaikino pagalba užsirišau šalikėlį ant akių. Nežinau kiek tiksliai laiko važiavome, tačiau nereikėjo laukti ilgai, kol mašina sustojo.
-Palauk, nežiūrėk. Aš tuoj, - Taehyung pabučiavo mano skruostą ir išlipo iš mašinos, o tuomet netrukus atsidarė mano pusės durelės.
Su vaikino pagalba išlipau ir buvau švelniai apkabinta per liemenį.
-Nebijok, viskas gerai, - Taehyung pasakė.
-Aš nebijau, - sukikenau. - Pasitikiu tavimi, - nusišypsojau.
-Vadinasi bijau aš, - Taehyung prunkštelėjo. - Laiptai, - Taehyung pasakė ir buvau pakelta nuo žemės. Po kelių sekundžių vėl jaučiau žemę po kojomis.
Girdėjau atsidarančias duris ir su nedideliu postūmiu įėjau į gan vėsią patalpą. Na, bet dabar vasara, tai čia yra tobula temperatūra.
-Mes jau, - Taehyung sumurmėjo man į ausį. Jo rankos lėtai atrišo mazgelį man už nugaros. Nuslinkus šalikėliui pamirksėjau, jog akys priprastų prie šviesos, o tuomet išsižiojau.
Aš buvau vestuvinių suknelių parduotuvėje.
-Pamaniau, jog jau būtų laikas, - Taehyung padėjo savo smakrą man ant peties, apsikabindamas mano liemenį. Staigiai apsisukusi apsikabinau sužadėtinį. - Tik neapsiverk, - jis nusijuokė.
-Nieko nepažadu, - sumurmėjau. Taehyung tik papurtė galvą.
-Meile, tu eisi išsirinkti suknelės, o aš pabūsiu čia. Kad ir kaip man įdomu kaip tu persirenginėsi, - ties šia vieta jis gavo kumštelėjimą, - girdėjau, jog vaikinas negali žiūrėti merginos suknelės prieš vestuves, tad jei tu nieko prieš, suknelę pamatysiu tik kitą šeštadienį.
-Kitą šeštadienį? - prisimerkiau.
-Netinka? Dar nieko nesup...
-Ne, viskas gerai, tiesiog... Neįsivaizduoji kokia aš laiminga, - nusišypsojau.
-Aš ne ką prastesnės nuotaikos. Eik, tavęs laukia, - Taehyung mirktelėjo. Žvilgtelėjau į moterį prie suknelių. Nusišypsojau Taehyung ir priėjau prie jos.
-Sveiki...
-Sveiki, panele Amy. Ponas Taehyung apie viską pranešė. Norėčiau parodyti sukneles, kurios mano manymu jums labai tiktų, - ji nusišypsojo.
-Žinoma. Mielu noru pasižiūrėsiu,- kiek pakėliau antakius, dėl moters malonaus balso. Jai pajudėjus ėmiau eiti iš paskos.

-Kokia nuostabi, - sumurmėjau nužvelgdama save didžiuliame veidrodyje.
-Jums ši suknelė labai tinka, - parduotuvės savininkė nusišypsojo.
-Kiek ji kainuoja? - paklausiau, dar kartą nužvelgdama suknelę.
-Um... Ponas Taehyung sakė nesakyti nei vienos suknelės kainos, - ji sumurmėjo.
-Dieve mano, - atsidusau. - Aš persirengsiu ir nueisiu pasikalbėti su juo.

     Taehyung pov.

Patraukiau akis nuo telefono ir susiraukiau pamatęs artėjančią savininkę.
-Kas nors nutiko? - papurčiau galvą.
-Na, ne. Tiesiog norėjau pasakyti, jog jūsų sužadėtinė kaip ir išsirinko suknelę. Tačiau ji supyko sužinojusi, jog nežino kainos,- moteris paaiškino.
-Aš su ja pasikalbėsiu. Ji visuomet šitaip, - atsidusau. Ji tik šyptelėjo ir nuėjo prie prekystalio. Netrukus prie manęs priėjo ir Amy.
-Taehyung, ar galime važiuoti iš čia? - ji sumurmėjo. Išpūčiau akis pamatęs liūdesį jos akyse.
-Ko dabar? - atsistojau ir priglaudžiau rankas prie jos skruostų.
-Tiesiog... - sužadėtinė norėjo kažką sakyti, tačiau jos balsas sutrūkčiojo, todėl ji atsiduso ir prisiglaudė prie manęs.
-Mažute, - sumurmėjau apsikabindamas ją.
-Čia viskas brangu. Nenoriu čia būti, nes visi galvos jog esu su tavimi dėl pi...
-Amy, kodėl tau rūpi ką pagalvos kiti? Aš žinau, jog tu myli mane. Mudu kartu ir niekas negali mūsų išskirti, tiesa? Amy, esame tik mudu. Nėra jokių kitų. Prašau, nebesakyk šitaip,-suspaudžiau ją prie savęs.
-Myliu tave, - Amy sumurmėjo.
-O aš myliu tave, - pasakiau jai prie ausies, o tuomet pakėliau akis į moterį. - Jei galite, paruoškite tą suknelę,-pasakiau. Ji tik linktelėjo ir nuėjo.
-Bet...
-Jokių bet, Amy, - sudraudžiau merginą. Ji suniurzgėjo, bet dar labiau prisispaudė prie manęs. Nusišypsojęs prisiglaudžiau prie sužadėtinės.