The Office ✨

3 Sezonas 20 Dalis

Sunkiai iškvėpiau susikaupusį orą plaučiuose ir nusileidau žemyn.
-Sveikutė, - Taehyung nusišypsojo pamatęs mane. - Su Kalėdom, - jis priėjęs pabučiavo.
-Ir tave, - stengiausi kuo ramesniu balsu pasakyti. Taehyung prisimerkė.
-Kas ne taip? - jis suėmė mano rankas.
-Aš suplėšiau visas savo mėgstamiausias kelnes ir dabar aš turėsiu nešioti tik sukneles, nes mano užpakalis per didelis ir aš nebeįlendu į jokias kelnes, - piktai ir greit sumaliau žodžius, o Taehyung nusišypsojo.
-Tu tokia miela, - jis papurtė galvą ir apsikabino mane. Vėl atsidusau ir prisiglaudžiau prie jo. - Nupirksiu tau tų kelnių, meile. Nuvažiuosime į parduotuvę ir nusipirksi ko tik norėsi, gerai? - jis paklausė. Patryniau skruostą į Taehyung petį ir linktelėjau. - Nesinervink dėl tokių menkniekių, - Taehyung sukikeno. - Eikš papusryčiauti, - vaikinas pakvietė.
-Jaučiuosi stora, - suniurzgėjau atsitraukusi nuo jo ir atsisėdau prie virtuvės stalo.
-Dar išgirsiu kažką panašaus, valgysi už keturis, - Taehyung pasakė ir patiekė man pusryčius.
-Aš tik sėdžiu ir valgau, - trūktelėjau pečiais. Šiandien akivaizdžiai ne mano diena.
-Amy, - Taehyung piktai sudraudė mane. Dėl nėštumo, akyse atsirado ašaros, todėl ėmiau valgyti, stengdamasi paslėpti jas. Aš visuomet buvau jautri, bet ne iki šitiek.
Taehyung atsidusęs prisitraukė kėdę prie pat manęs ir atsisėdęs nužvelgė mane.
-Ateik pas mane, - jis paprašė. Nuleidusi akis persėdau ant jo kelių ir prisiglaudžiau.- Aš myliu tave, - Taehyung sumurmėjo.
-Aš myliu tave taip pat, -užsimerkiau.
-Tu man visada graži, žinai tai, tiesa? - jis paglostė mano plaukus.
-Žinau, - sumurmėjau.
-Tu man nuostabiausia. Nesvarbu kokia tavo figūra, gerai? - Taehyung pabučiavo mano viršugalvį.
-Gerai, - linktelėjau.
-Ar gali pažadėti, jog daugiau tokių žodžių iš tavęs neišgirsiu? - Taehyung atsiduso.
-Pažadu,- pakėliau akis į sužadėtinį.
-Ačiū, - jis šyptelėjo ir pabučiavo mano skruostą. Būtent šitaip atrodo visi mudviejų pykčiai.

-Mažute, turiu tau kai ką, - Taehyung priėjo prie manęs, kuomet sėdėjau ant sofos.
-Nesakyk, jog tai Kalėdų proga, nes aš supyksiu. Man neleidai nieko pirkti, - piktai pasakiau.
-Tuomet nesakysiu nieko, - Taehyung apsikabino mane iš už nugaros padėdamas ant mano kelių nemažą dėžę.
-Nepriimsiu, - sunėriau rankas ant krūtinės, tačiau širdis jau ėmė šokinėti iš smalsumo.
-Žinau, kad nori atidaryti. Be to, nemeluosiu, būsiu nieko prieš jei pasidalinsi, - Taehyung nusijuokė.
-Bet tu man neleidai nieko pirkti. Net neleidi pirkti dovanos gimtadienio proga! - suinksčiau.
-Taip. Ir neleisiu, - Taehyung pabučiavo mano skruostą ir lėtai atidarė dėžę ant mano kelių. Patempiau lūpą. Ant dėžutės viršaus buvo priklijuota daugybė mudviejų nuotraukų, o dėžutės viduje įdėta įvairių saldumynų.
-Tiesa, dar yra viena nedidelė staigmena, tačiau ją pastebėsi pati, - Taehyung sumurmėjo.
-Kaip miela, - sumurmėjau perbraukdama pirštu per mudviejų nuotrauką. Būtent mano mėgstamiausia mudviejų nuotrauka buvo didelė ir viduryje.
Taehyung prisiglaudė prie mano peties paslėpdamas veidą mano kakle.
-Noriu apsikabinti, - pasakiau ir staigiai pasikėlusi padėjau dėžę ant stalo. Taehyung nieko nesakęs atsisėdo ant sofos ir priimė į šiltą savo glėbį.
-Galėčiau šitaip visada, - Taehyung sumurmėjo glausdamas mane prie savęs. Yeontan pastebėjęs mudu, tuojau įsitaisė šalia. Per namus nuskambėjo durų skambutis.
-Ne, ne, ne, tik ne dabar, - Taehyung suinkštė.
-Keliamės, mažiau, - atsidusau. Taehyung atsistojo ir man nieko nesakęs nuėjo prie durų. Nusišypsojau. Jis toks mielas.
-Labas, Amy. Myliu tavo mažylį, bet man reikia tavo palaikymo, todėl aš čia, - Kortney pasakė ir įėjusi atsisėdo į Taehyung vietą. Vaikinas kiek pasimetęs atsisėdo priešais mus.
-Kas nutiko? - susiraukiau.
-Tiesiog man viskas atsibodo, o tu esi vienintelė, kuri žino dėl ko tai, - ji sumurmėjo ir apsikabino mane. Prisiglaudžiau prie draugės.
-Alkana, Kortney? - Taehyung mandagiai paklausė.
-Mandagumas verčia sakyti ne, bet nuo vakar nieko nevalgiau, - ji šyptelėjo.
-Mažuti, gali padaryti kažką? - paprašiau. Taehyung nusišypsojęs linktelėjo ir priėjęs pabučiavo mane. - Jei tu nesirūpinsi savimi dėl jo, aš tave... Nežinau, bet tiesiog rūpinkis savimi, - piktai pasakiau. Taehyung jau sukosi virtuvėje.
Po penkiolikos minučių Taehyung nuostabus maistas garavo priešais Kortney, o man jis pataisė arbatos ir atsisėdęs šalia apsikabino.
-Amy, tau be galo pasisekė, - Kortney visiškai ne į temą pasakė.
-Patikėk, žinau, - plačiai išsišiepiau prisiglausdama prie Taehyung. Vaikinas priglaudė lūpas prie mano viršugalvio.
-Žinai, aš... Tikriausiai niekada nepamiršiu, kai buvai pati gražiausia studentė ir visi vaikinai gretinosi prie tavęs, kol tu to net nepastebėjai. Tu tik mokeisi ir neigei tai. Žinau, jog giliai širdyje laukei to vienintelio ir pasirodo, jog studentai būtų tik skaudinę tave. Tu net neįsivaizduoji kokia aš laiminga už tave, - Kortney nenustojo šypsotis.
-Tylėk, nes aš apsiverksiu, - prisimerkiau, o Taehyung tik spustelėjo mane tylėdamas.

Mėnesiai bėgo lyg dienos. Pilvas pūtėsi, kaip balionas. Tikrai nesitikėjau, jog Taehyung bus toks rūpestingas. Į lauką be jo priežiūros neinu. Jis bijo, jog, lyg mažas vaikas, užsigausiu,todėl Taehyung ranka visada laiko manąją ir aš tikrai tuo nesiskundžiu.
Jau vasaros vidurys, kuris net nesijaučia. Viskas ką jaučiu vis labiau sunkėjantis pilvas.
Persirengusi į išeiginę suknelę išlingavau iš kambario. Šiandien pažadėjome aplankyti Jungkook.
Mano akys išsipūtė, kai kažkas drėgno nubėgo mano kojomis.
-Taehyung! - suklykiau. Vaikinas laiptais atdundėjo pas mane.
-Kas? - jis išsigando pamatęs mane pasirėmusią ir susiėmusią už pilvo.
-Mažylis ateina. Važiuojam, - suinksčiau iš stiprėjančio skausmo. Tą pačią akimirką buvau pakelta ant rankų ir nunešta žemyn.
Toji akimirka jau čia pat.