The Office ✨

2 Sezonas 26 Dalis

    Taehyung pov.

Dabar aš puikiai žinau, jog kažką darau ne taip. Ji nelaiko mudviejų gražiausia pora. Asmeniškai man, ji gražiausia. Nes ji yra čia. Pasirodo jai, net nedraugaujantys Sana ir Felix yra geresni už mudviejų porą. Jai Felix atrodo lyg elgesio etalonas. Ką aš darau kitaip nei Felix? Šitas man nedaeina.
Įsukau į namų kiemą ir abu tyloje išlipome iš mašinos. Merginos akys stebėjo žemę ir tik retkarčiais pakildavo pažvelgti į kelią priešais save. Kodėl jos veido nebepuošia šypsena? Ar aš kažką padariau?
Įėjus į kambarį, mergina nusiavė nepatogius aukštakulnius.
-Nupirkau tau šlepetes, - šyptelėjau ir padaviau jai šviesias šlepetes su mudviejų šuniuko atvaizdu.
-Kokios mielos, - ji šyptelėjo ir ji jas apsiavė. - Ačiū, - žvilgtelėjo į mane. Viskas? Aš noriu bent apkabinimo. Pakviečiau ją į svetainę ir ji linktelėjusi nuėjo. Ji atsisėdo ant sofos, tačiau ne taip, kaip įprasta. Ji nesijautė gerai čia ir kažkas jai nedavė ramybės.
Atsisėdau šalia ir nužvelgiau Amy kuri net nekreipė dėmesio į mane, tik dairėsi, bet supratusi, kad kažkas ne taip, kiek pasimetusiomis akutėmis nužvelgė mane.
-Kas negerai, Amy? - rimtai paklausiau suimdamas jos drebančius delnus.
-Aš nežinau, - ji nuleido akis. Netrukus ant jos nuostabaus ir nekalto sijonėlio nukrito mažas lašelis, kuris tuojau susigėrė.
-Ne, neverk, - kiek išsigandusi balsu pasakiau ir apsikabinau ją. Mergina tučtuojau prisiglaudė kaip tik galėdama arčiau ir stengėsi sustabdyti riedančias ašaras. -Na ir ko dabar? - sumurmėjau švelniai paglostydamas jos nugarą.
-Myliu tave, Taehyung. Tikrai, - Amy sukūkčiojo.
-Aš taip pat tave labai myliu, mažute. Myliu tave  labiau negu bet ką kitą, Amy, - pasakiau, tikėdamasis, jog tai bent truputį ją nuramins.
Dar penketą minučių ji kūkčiojo, tačiau po to nurimo.
-Kas tarp mūsų negerai?- tyliai paklausiau.
-Aš nežinau, - ji sumurmėjo.
-Tu žinai, tik man nesakai. Pasakyk, prašau, - užsimerkiau įkvėpdamas jos nuostabaus kvapo.
-Nesupyk, gerai? - ji vos girdimai pasakė.
-Negalėčiau,-atsimerkęs paglosčiau jos plaukus ir laukiau kol ji prabils.
-Man nepatinka, jog žinau viską kas bus. Turiu omenyje, kad viskas kiekvieną dieną taip pat ir man tai nėra priimtina. Nenoriu kiekvieną dieną gauti dovanų ar kažko, nes man to nereikia. Aš labai džiaugčiausi, jei išgirsčiau, jog tu mane myli ir gaučiau apkabinimą, negu gėles, kurios nuvys po poros dienų. Man tai tiesiog nepatinka, - ji tyliai paaiškino.
-Tuomet kodėl man nieko nesakei?- paklausiau.
-Nebuvo progos. Bijojau, jog supyksi,-Amy sumurmėjo.
-O aš spėjau prisigalvoti, jog tu susiradai kitą, geresnį. Bet kai pasakei, jog tau Sana ir Felix yra gražiausia pora, net nepaminėdama mudviejų, supratau, kad vis dėl to aš darau kažką negerai, - prisipažinau. Mergina pakėlė paraudusias akis į mane.
-Tu manei, jog galėčiau tave išduoti? Jog tu man esi už kažką prastesnis? Taehyung, tu geriausia ką esu gavusi gyvenime ir tai niekada nepasikeis. Tu mano pirmoji tikra ir, žinoma, paskutinė meilė. Net jei kadanors ir ateis mudviejų pabaiga, tu liksi mano mintyse iki mano pabaigos. Su tavimi buvo tiek daug pirmų kartų ir tikiu, kad jų dar bus, todėl niekuomet nesakyk, jog galiu rasti geresnį, nes tu man pats geriausias, - ji žiūrėdama man į akis pasakė išlaikydama rimtą veidą.
-Aš labai labai tave myliu, Amy. Visada mylėsiu. Nepamiršk to, - smarkiai apsikabinau Amy. Nei vienas iš mūsų nežinome kas bus rytoj.
-Myliu tave labiau, - ji smarkiai suspaudė mane.
-Ar dabar viskas gerai? - pakreipiau galvą.
-Viskas gerai, - mergina nusišypsojo.
-Na ir puiku. Nori pažiūrėti kokį filmą?-pasiūliau.
-Buvai suplanavęs? - ji prisimerkė. Papurčiau galvą. - Tada gerai. Eime.
Vadinasi, ji nenori, jog viskas vyktų planuotai. Ji nori, jog viskas eitų sava vaga ir tik retkarčiais nustebinčiau ją.
Įjungiau filmą ir prisiglaudžiau merginą prie savęs. Amy užsikėlė kojas šalia ir priglaudė galvą man prie krūtinės.
-Šalta? - kilstelėjau antakį.
-Truputį, bet sušilsiu, - ji pasakė. Arčiau prisitraukiau ją prie savęs.
-Tau reikia šilčiau rengtis. Dar ne vasara, - susiraukiau.
-Sana išrinko, - Amy kaltai nusišypsojo.
-Vieną dieną aš susiginčysiu su ja dėl šito, - pasakiau.
-Nagi, nereikia, - ji nusijuokė. Dieve, o kad ji žinotų kas bus... Privalau susitvarkyti santykius su ja, nes kitu atvėju labai greit jos neteksiu, tik per savo kvailumą.

      Amy pov.

Pagaliau Taehyung veide nuoširdi šypsena. Jis vis dar įsitempęs, kažką įnirtingai mąsto, tačiau vis nuo karto žvilgteli į mane ir spusteli glėbyje. Nežinau, kodėl jis įjungė tą filmą, jei mudu tik sėdime ir mąstome. Aš apie jį, jis, tikiuosi, apie mane. Galbūt neturėjau šitaip girti Felix, kadangi Taehyung taip pat stengiasi, tačiau jis tai daro kiek per daug. Man labiau patiko mudviejų santykių pradžia, kai mudu galėjome laisvai porą valandų prasedėti visiškoje tyloje.
Nusižiovavau. Taehyung vėl atkreipė dėmesį į mane ir paglostė mano plaukus, taip, kaip tik jis sugeba. Nežinau kuo tai skiriasi, tačiau man tai dvigubai maloniau, nei tai daro kažkas kitas, kad ir kaip kvailai tai skambėtų.
-Pavargusi? - Taehyung paklausė.
-Paskutinėmis dienomis prastai miegu, - šyptelėjau.
-Tavim Sana visiškai nesirūpina,-jis sumurmėjo ir leido man prisiglausti prie krūtinės, todėl užsimerkiau.
-Aš pati galiu savimi pasirūpinti, - atsakiau jam.
-Taip. Aš matau, - Taehyung nusijuokė ir aš nusišypsojau.
Žinoma, ir užsnūdau. To vaikino kvapas mane tikrai migdo, tačiau prabudau nuo balsų.
-Ar jau sakei jai? - senai girdėtas Jungkook balsas pažadino mane.
-Ne. Pasakysiu vėliau. Dabar mudviejų santykiai dar keistoki. Dar turiu laiko, - Taehyung tyliai pasakė.
-Ji mergina. Negali žinoti kaip ji sureaguos į tai. Tavo vietoj paskubėčiau, - Namjoon. Apie ką jie kalba?
-Pažystu Amy geriau nei tu. Žinau, jog ji supras,-Taehyung pasakė ir paglostė mano plaukus. - Dabar baikim, nes jei ji pabus, supyks, jog nieko nesakiau.
-Tai susitaikėt? - Jhope. Kaip senai visus juos mačiau.
-Mes nebuvome susipykę. Tiesiog nesusipratimas. Viskas gerai dabar, - jis priglaudė mane arčiau savęs. - Jūs nematot kažko, ko neturėtumėt, tiesa? - Taehyung piktai paklausė ir pritraukė mano kojas prie savęs. Iš kur pas jį tiek rankų?
-Ne, ne. Tik jai tikrai tinka raudona spalva, - Namjoon balsas. Ar jam būtinai reikėjo tai pasakyti?
-Kaip sakei? - Taehyung paklausė. Dabar pats laikas pabusti. Apsimečiau, jog kątik pabudau ir sunkiai atsimerkiau.
-Vaikinai? Sveiki. Kodėl neprikėlei? - susiraukusi paklausiau Taehyung ir atsisėdau nuleisdama kojas.
-Tau reikėjo pailsėti, - Taehyung šyptelėjo ir apsikabino. - Mes dar pakalbėsim, Namjoon, -jis tyliai ir piktai pasakė. Atsitraukiau nuo vaikino.
-Dėl ko? Kas nutiko? - apsimečiau nesupratusi.
-Nieko nenutiko. Kaip gyveni? - Jungkook nusišypsojo miela šypsena.
-Gerai. Kaip tu? - šyptelėjau.
-Nekabink jos,- Taehyung pasakė ir aš nusijuokusi prisiglaudžiau prie jo.
-Aš gyvenu gerai ir kam man ją kabinti, jei tikiuosi pats susirasti merginą? - Jungkook kilstelėjo antakį
-Žinai, Kortney neturi vaikino, - nusišypsojau Taehyung.
-Rimtai? Nori juos suvest? Manau, kad tai bloga mintis, - Taehyung papurtė galvą.
-Kas ji?- Jungkook susidomėjęs pasirėmė galvą.
-Gal turi draugiau vienišų draugių? - Namjoon apsilaižė lūpas nusišypsodamas.
-Žinot, persigalvojau. Bijau palikti jas pas maniakus, - kaltai šyptelėjau.
-Amy, ar aš tau panašus į maniaką? - Jungkook nustatė mieliausią veiduką kokį tik sugeba.
-Palikit jūs ją ramybėj. Patys sakėt, jog susirasit patys, - Taehyung nusijuokė apkabindamas mane.
-Taip, bet Amy yra gražiausia mano manyta mergina ir aš taip spėju, jog jos draugės taip pat turėtų būti gražios, - Jimin trūktelėjo pečiais.
-Jūs iš viso esate šeši, o aš turiu tik tris drauges. Teks dalintis, - nusijuokiau.
-Ir jo. Jos gražios, bet neprilygs mano Amy,- Taehyung su didele šypsena pasakė. Nusišypsojau vaikinui ir jis pabučiavo mano skruostą priversdamas susigėsti.
-Sakykim, kad pasiduodu. Bet tik iki tol kol bus proga pašnekėti tik mum dviem. Ir aš pasistengsiu ją greitai rasti, - Jungkook pasakė. Abu su Taehyung nusijuokėm, o po to vaikinai ėmė kalbėti savomis temomis apie futbolą ar kažką dar, ko aš nesiklausiau.