The Office ✨

25 Dalis

-Ką?-susiraukiau, tačiau netrukus nusijuokiau. Negalima juokauti tokiais dalykais. Atsisukau į Taehyung, todėl jis turėjo atsitraukti nuo manęs.
-Ryt važiuosim pas tavo mamą ir sesę. Negi nenori?- jis prisimerkė.
-Nejuokauji?- sumirksėjau.
-Žinoma ne,- Taehyung kiek susiraukė. Kelias sekundes pastovėjau, tačiau netrukus smarkiai apkabinau vaikiną. Taehyung nusijuokė ir taip pat mane apkabino.
-Ačiū,- padėkojau.
-Nėra už ką,- jis trūktelėjo pečiais.- Ko sesutė norėtų lauktuvių? Esu įsitikinęs, kad ji draugiškiau mane priims, jei aš atvežiu jai dovanų,- jis nusijuokė paleisdamas mane.
-O aš manau, kad ji apsidžiaugs, kad tu mane pas ją nuveži,- nusišypsojau.
-Amy, prižiūrėk savo kotletukus,- Taehyung mirktelėjo ir aš prisiminusi maistą tuojau atsisukau į jį. Jie jau buvo pakankamai ištroškinti, todėl išjungiau keptuvę. Viską gerai prisiminusi sustojau, šypsena dingo ir atsisukau į viršininką.
-Bet jūs gėrėte. Greičiausiai rytoj net neprisiminsite apie ką kalbėjom,- jau liūdniau pasakiau.
-Aš išgėriau vos kelis stikliukus. Tikrai viską prisiminsiu. Duok, padėsiu tau. Kur lėkštutės?- Taehyung paklausė. Priėjusi prie vienos iš spintelių išėmiau dvi lėkštutes, tačiau šypsena nebe grįžo ant veido. Jis tikrai viską pamirš.
-Amy, nustok. Jei ko ir neprisiminsiu, tai tu man primink,- Taehyung priėjo ir uždėjo rankas ant mano skruostų.
-Bet, Pone Taehyung...
-Koks ponas, Amy? Ką mes tarėmės?- jis kiek susiraukė.
-Tu rytoj gali supykti,- tyliau atsakiau. Tai visiška tiesa. Taehyung nuotaikos yra nenuspėjamos.
-Aš pasistengsiu. Primink kur tavo mama gyvena?- jis kiek susiraukė.
-Liverpulyje,- šyptelėjau.
-Nuostabi vieta. Viena iš mano mėgstamiausių,- Taehyung nusišypsojo.
-Taip... Kiekvieną vakarą eidavau pasivaikščioti vandenyno pakraščiu ir viską apgalvodavau. Jau tada žinojau, kad gyvenime privalau išgydyti sesutę ir tai vienintelė mano užduotis,- nusišypsojusi įdėjau maisto vaikinui į lėkštę.
-Pasilikim ten bent iki ketvirtadienio,- Taehyung pasiūlė.
-Mums ketvirtadienį į darbą. Turi susitikimų su keletu įmonių,- atsidusau.
-Tai nesvarbu. Tai tik darbas, o aš esu vadovas. Taigi aš liepiu mums abiems ketvirtadienį nepasirodyti darbe,- Taehyung mirktelėjo ir aš nusijuokiau. Po šito, ėjo mirtina tyla, kol aš įsidėjau maisto sau ir abu atsisėdom valgyti vakarienės.
-Kaip skanu,- Taehyung išpūtė akis paragavęs vieno kąsnio ir ėmė greitai valgyti visą maistą lėkštėje. Vėl nusijuokiau ir pati ėmiau lėtai valgyti.

-Aš persivalgiau,- Taehyung suinkštė atsisėsdamas ant sofos.
-Gali eiti miegoti. Spėju žinai kur mano kambarys,- pasiūliau.
-Miegosim kartu?- jis prisimerkė ir atsisuko į mane su keista šypsenėle.
-Ne. Aš miegosiu čia, o tu mano lovoje,- nusišypsojau.
-Man taip netinka. Aš čia svečias, todėl turiu miegoti ne taip patogiai kaip namuose. Tu eik miegoti į savo kambarį,- Taehyung paliepė. Prisimerkiau. Vaikinas nusišypsojo ir atsistojęs ėmė vesti mane į mano kambarį.
-Taehyung,- sudraudžiau.
-Na va, ir mano vardą išmokai,- jis sukikeno ir pravėręs duris įvedė mane į kambarį.
-Nejuokinga,- susiraukiau.
-Labos nakties, maže,- Taehyung pabučiavo mano kaktą, kas buvo visiškai nepriimtina ir keista man, o tada dingo iš kambario. Su didžiule šypsena nupėdinau iki lovos. Tai keista, bet man tai patinka. Turbūt neturėtų, bet patinka.

     Kita diena. 12 valanda dienos

-Negaliu sulaukti kol pamatysiu jas,- nekantravau mašinoje. Jau važiuojam tris valandas ir mes beveik Liverpulyje. Jau galiu atpažinti vietas, kurioje teko vaikščioti.
-Tikiu. Tikiuosi tavo sesutei lėlė patiks,- Taehyung nusišypsojo man trumpai atsisukęs, tačiau netrukus vėl grąžino akis į kelią.
-Ji apie ją svajojo jau labai ilgai. Nemanau, kad nepatiks. Įsivaizduoju, kaip jai sunku... Ji net žaisti su lėlėmis negali, kaip įprastos mergaitės,- papurčiau galvą atsidusdama.
-Amy, ji juk pasveiks,- Taehyung paguodė mane.
-Žinoma. Tik bijau, kad tai gali užtrukti ilgai,- nuleidau akis.
-Tai ir užtruks ilgai. Niekas nepasveiksta per porą dienų. Net paprastas gripas taip greit nepraeina. Reikia įdėti daug pastangų ir kantrybės, bet viskas išeina į gerą. Tikiu, kad tavo sesutė stovės ant kojų sveika ir laiminga,- Taehyung pasakė vėl pakeldamas man nuotaiką.- Kur tiksliai jos gyvena?- vadovas pasidomėjo. Kai paaiškinau vietą, Taehyung linktelėjo.
-Kaip jautiesi?- vadovas pasidomėjo.
-Žinoma, kad labai džiaugiuosi,- nusijuokiau ir vaikinas nusišypsojo. Iki mano namų kiemo mašinoje buvo tyla. Išlipusi iš mašinos, kaip maža mergytė, pastrikinėjau, kol Taehyung išėmė mūsų daiktus. Tai keista, nes jis mano viršininkas, tačiau dabar susipažins su mano mama.
-Tai aš jau važiuosiu,- Taehyung pasakė ir aš tuoj susiraukiau.
-Kur?- sumurmėjau ir priėjau prie jo.
-Kad netrugdyčiau jūsų šeimai, pabūsiu viešbutyje,- jis trūktelėjo pečiais.
-Na jau ne,- nusijuokiau ir pačiupusi jį už parankės norėjau temptis link namo, tačiau jis buvo lyg kalnas, todėl net nepajudėjo iš vietos.
-Tavo mama nesupyks?- jis susiraukė.
-Žinoma, ne,- pakreipiau galvą su šypsena. Jis prisimerkė ir laisva ranka patapšnojo man per plaukus.
-Eime,- Taehyung pakvietė ir ėmė vestis mane, tuo pačiu nešdamas ir mudviejų kuprines, bei lėlę Ellie.
-Duokš padėsiu,-paprašiau. Jis tik papurtė galvą. Aš suinksčiau, o Taehyung nusišypsojęs paskambino į namų duris.
Netrukus jos prasivėrė ir tamsiaplaukės moters akyse atsirado maži kristalėliai. Tuojau apkabinau mamą ir ji smarkiai suspaudė mane šiltame glėbyje.
-Amy, mieloji, kodėl nepranešei? Ar tu sveika?- ji atsitraukusi nužvelgė mane.
-Man viskas gerai, mama. Užeikim, noriu pamatyti Ellie, o tada papasakosiu. Tiesa, čia Taehyung, mano viršininkas,- pristačiau.
-Labai malonu,- mama nusišypsojo ir aš jau numanau ką ji galvoja, bet ji labai klysta.
-Mes pasiliksim iki rytojaus, gerai?- paklausiau įeinant į namus. Taehyung sekė mane tylėdamas.