The Office ✨

3 Sezonas 21 Dalis

Su paskutiniu giliu atodūsiu ir mano ausis pasiekė kūdikio verksmas. Prisiekiu, negirdėjau nieko iki dabar.
-Sveikinu, Amy,- Sophia mažutį kamuoliuką atnešė link manęs. Dar kruvinas mažylis graudžiai verkė. - Nuostabi mergytė, - Sophia sukuždėjo padėdama ant mano rankų besimuistančią dukrytę.
Nuostabaus grožio mergaitė gulėjo ant mano rankų, dėl ko mano akyse atsirado ašaros.
-Labas, mažute, - sukūkčiojau su šypsena suglausdama mudviejų kaktas. Mergytės kūkčiojimas nutrūko ir jos didelės akys atsimerkė.
-Šito dar nemačiau, - pro ausis praėjo Sophios balsas.
Dukrytės rudos akys smalsiai žiūrėjo į mane, kol aš kūkčiojau.
-Kokia tu nuostabi, - sumurmėjau.
Nuo jos nesitraukiau dar penketą minučių, tačiau Sophia paprašė ją nuprausti ir pasverti.

Buvau pervežta į paprastą palatą, tačiau aš nenustygau vietoje. Nei mažylės, nei Taehyung nemačiau.
-Kur mano dukra? - paklausiau seselės, kuri atnešė maistą man. Ji tik šyptelėjo ir tuo tarpu atsidarė duris. Taehyung su mažu vaiku rankose įėjo į palatą, o už jo ėjo Sophia su šypsena.
-Ji tokia maža, - Taehyung žvilgtelėjo į mane ir vėl stebėjo dukterį. Akyse vėl atsirado ašaros. Netrukus mano didžiulis noras buvo išpildytas ir mergytė rausvais drabužiais snaudė mano glėbyje.
-Mano mažutė, - sumurmėjau leisdama ašaromis slysti skruostais ir vėl prisiglaudžiau prie mergaitės.
-Amy, tu viena iš stipriausių mano pacienčių. Tau reikia pamiegoti ir pailsėti, nebijok, dukrai viskas bus gerai,- Sophia pasakė. Taehyung prisėdo arčiau manęs ir pabučiavo kaktą.
-Ji teisi. Tau reikia pailsėti. Pabūsiu su mažyle, - Taehyung šyptelėjo.
-Bet prieš tai, jei dar nenusprendėte, pasitarkite dėl mažylės vardo,-Sophia nusišypsojo. - Be jokių abejonių palieku jus, nes žinau, kad susitvarkysit. Lovytė šalia. Kai nuspręsite, pasakykite kažkuriai iš seselių koridoriuje, jos praneš man, - Sophia pasakė ir dar kartą pasiveikinusi paliko palatą kartu su sesele, palikdamos mūsų mažutę šeimą vieną.
Pakėliau akis į Taehyung ir sukikenusi prisiglaudžiau prie jo.
-Myliu tave, Amy. Neįsivaizduoji koks laimingas esu, - Taehyung su didele šypsena pabučiavo mane.
-Aš laimingesnė, - nužvelgiau dukrą. - Ar galvojai apie vardą? - iš smalsumo paklausiau.
-Išties, maniau, jog tu būsi prigalvojusi vardų, - Taehyung nusijuokė.
-Taip, man ir pagimdyti ir dar vardą sugalvoti, - nusijuokiau.
-Na, aš mačiau vieną gražų vardą mergytei, - Taehyung užsiminė. Prisimerkiau. - Na, viena mano fanė buvo Emery ir man tas vardas labai gražus, bet žinoma, tu taip pat turi nuspręsti, - Taehyung mirktelėjo.
-Ne, Emery tikrai labai gražus vardas, - nusišypsojau nužvelgdama miegančią mergaitę.
-Tai... - Taehyung nutęsė.
-Manau, jog Emery labai tinka jai, - pakėliau akis į Taehyung. Jo veide taip pat padidėjo šypsena ir jis apsikabino mane.
Krūptelėjau, kai durys staigiai atsidarė.
-Kodėl mes tik dabar sužinojome? - Jungkook gan piktai pasakė, bet nesugebėjo nuslėpti šypsenos. Visų draugų veiduose švietė šypsenos.
-Žiūrėkit kokia mažutė, - Kortney patempė lūpą ir priėjo arčiau.- Galiu?- ji ištiesė rankas į mano dukrą. Linktelėjau.
-Tik atsargiai, - Taehyung tuojau sumurmėjo ir padėjo paduoti Emery. Mano jėgos vis silpnėjo.
-Aš žinau kaip rūpintis vaiku, Taehyung, - Kortney prisimerkė. Šyptelėjau.
-Einu pranešiu seselei, jog užregistruotų mūsų Emery, gerai? - Taehyung pasakė.
-Koks gražus vardas! - Sydney ėmė šokinėti iš džiaugsmo. Taehyung lėtai pasikėlė, tačiau mano galva ėmė svirti, todėl vaikinas vėl grįžo į vietą.
-Amy, tu gerai jautiesi? - Jimin sunerimo.
-Ji dar nei kiek nemiegojo po gimdymo, nors gydytoja jai liepė, - Taehyung pasakė.
-Aš nenoriu miego, - sumurmėjau jau užsimerkusi. Taehyung tik sukikeno ir paguldė mane. Nesugebėjau atsispirti miegui, todėl iš karto užmigau.

Prabudau nuo mergytės verksmo.
-Aš nežinau kodėl ji gali verkti, - pasigirdo Kortney balsas.
-Taehyung, nenori jos paimti? - ir Namjoon. Sunkiai pramerkiau akis ir atsisėdau.
-Kodėl skriaudžiate mano dukrytę? - susiraukiau. Man paprašius, Emery jau gulėjo ant mano rankų. - Tu tikriausiai alkana, tiesa? - paglosčiau jos skruostą nuvalydama ašaras.- Vaikinai, - kreipiausi į palatoje esančius draugus. Jie supratę linktelėjo ir netrukus pasišalino, išskyrus Taehyung, žinoma, ir merginas.
Kadangi miego dar labai trūko, atsiguliau ant kairio šono ir ėmiau maintinti mergytę, kol ji godžiai gėrė pieną.
-Ir pasakyk, jog ji ne nuostabi, - Serena atsisėdo man už nugaros ir paglostė mano ranką.
-Ji išties nuostabi, - sumurmėjau.
-Dėl to, jog jos mano mergytės, - Taehyung išsišiepė priversdamas mane nusišypsoti.
-Aš dabar jaučiuosi prasčiau nei nemiegojus, - sumurmėjau ir užsimerkiau.
-Tau tiesiog trūksta miego,-Kortney pritūpė prie mergaitės ir paglostė jos galvytę. Emery vis dar godžiai, užsimerkusi valgė.
-Amy, - Taehyung pakvietė mane. Prasimerkiau.
-Kas, mažiau? - akys susirado jį lovos gale.
-Myliu tave, - jis nusišypsojo. Plačiai nusišypsojau.
-Aš myliu tave taip pat, - atsakiau tuo pačiu, o vaikinas tik mirktelėjo.
-Aš apsiverksiu, - Kortney sumurmėjo. - Norėčiau, kad ir Arya būtų čia, - ji sumurmėjo.
-Ji visada su mumis, Kortney, - atsidusau su šypsena ir grąžinau žvilgsnį į snaudžiančia dukterį. Kaip man sekasi.