The Office ✨

9 Dalis

Another gift to u guyss ^^

-Amy, aš čia nes...- vaikinas žaktelėjo ir įėjo į namus svyruodamas,- tavo namai buvo arčiausiai.
-Bet pone...- sumurmėjau, tačiau jis užčiaupė mane priglausdamas pirštą prie mano lūpų, dėl ko aš vėl susiraukiau.
-Kur galiu rasti lovą?- Taehyung užsimerkdamas sumurmėjo. Atsitraukiau nuo jo rankos.
-Antros durys,- ranka parodžiau į savo kambarį.
-Be to, tu graži,- jis nusišypsojo vėl atsimerkdamas ir sunkiai nusvyravo į mano kambarį. Kreivai nužvelgiau užsidarančias duris. Papurčiau galvą ir nuėjusi į svetainę numečiau sofos pagalvėlė į sofos kraštą. Paėmiau ploną pleduką nuo fotelio ir atsigulusi ant sofos užsiklojau juo. Na, ši naktelė bus sunkoka.

        Kim Taehyung pov.

Prabudau su labai skaudančia galva. Sunkiai pramerkiau akis ir nužvelgiau nematytas lubas. Nepamenu nieko iš vakar. Pasiramstydamas atsisėdau ir nužvelgiau kambarį, kuris garantuotai buvo merginos. Neįsivaizduoju kur šiuo metu esu. Išlipau iš lovos, stengdamas ignoruoti galvos skausmą ir petenkinti smalsumą, pas ką aš esu. Nužvelgiau sienas ir radęs laikrodį susiraukiau. Anksčiau nei įprasta. 4.30. Išėjau pro duris į koridorių. Įėjau pro pirmas pasitaikiusias duris, mano manymu į svetainę ir šyptelėjau pamatęs merginą ant sofos, susisukusią į plonytį užklotą. Tik Amy būtų mane įsileidusi. Priėjau prie miegančios merginos ir pakėliau ją ant rankų, kartu su užklotu. Jai tikrai čia nebuvo patogu. Nunešiau ją į kambarį, iš kurio kątik pats išėjau ir paguldžiau ją į jos pačios lovą. Užklojau jos antklode ir palikau merginą miegoti. Pats grįžau į Amy's svetainę ir atsisėdau ant sofos. Nužvelgus svetainę susivokiau, kad ji neturi net televizoriaus. Ar dabar tokia mada? Daugiau knygų, nei elektroninių prietaisų. Paėmiau nuo stalo knygą ir ėmiau ją skaityti.

        Amy Carter pov.

Prabudau jau savo kambaryje, kas mane kiek nustebino. Išlipau iš lovos ir apėjau visus kambarius, tačiau nei viename iš jų nebuvo vadovo. Susiraukusi nužvelgiau svetainę. Gal aš viską susapnavau? Mano žvilgsnis sustojo ties sofa ant kurios gulėjo mano mėgstamiausia knyga, tačiau vakar jos tikrai čia nepalikau. Visuomet daiktus palieku jų vietoje. Nusišypsojau. Vadinasi, Ponas Taehyung man nesusisapnavo. Priėjusi paėmiau knygą ir padėjau ją ant stalo. Atsidususi grįžau į kambarį ir ėmiau ruoštis darbui.

-Sveikutė,- prie pat darbo susitikau Saną.
-Labas,- pasisveikinau šyptelėdama.
-Tavo akys paraudusios. Ar vakar verkei?- mergina susiraukė apsikabindama mane.
-Šiokios tokios problemos šeimoje,- šyptelėjau nepaneigdama fakto, jog vakar kelias valandas praleidau žiūrėdama į sieną su servetėlių pakeliu, mąstydama kaip aš sugebėsiu viską. Na, o po to atėjo girtas Taehyung, kuris tikrai nepagerino mano nuotaikos.
-Užjaučiu, mieloji. Tikiuosi viskas greit išsispręs,- ji liūdnai šyptelėjo atsitraukdama ir aš linktelėjau padėkodama. Abi įėjom į nemažą pastatą ir atsidūrus viduje įėjome į liftą, kuriame jau buvo Felix.
-Sveikas,- abi pasisveikinom ir jis su šypsena atsakė tuo pačiu. Felix akimis surado manąsias akis ir šiek tiek susiraukė, todėl privalėjau nutraukti akių kontaktą. Tikėjausi, kad pudros sluoksnis ant veido paslėps mano padirgusius paakius, bet pasirodo ne. Papurčiau galvą, taip leisdama palaidiems plaukams užkristi ant veido.  Liftui atsidarius visi išlipom iš lifto.
-Felix, paimk mano rankinę. Noriu pakalbėti su Amy,- Sana įbruko savo rankinuką į pasimetusio Felix rankas ir nespėjus jam paprieštarauti nusitempė mane į mano kabinetą.
-Sana, ką darai?- sukikenau nužvelgdama kaip mergina uždarė duris ir giliai atsiduso.
-Noriu pakalbėti su tavim. Prisėsk,- ji paprašė. Linktelėjau ir nuėjusi prie savo darbo vietos atsisėdau į kedę ir, kaip neįprastą, kuprinėlę paguldžiau ant stalo krašto. Sana atsisėdo priešais.
-Na, pasakok. Kas nutiko? Be to, šiandien vakare vakarėlis, tad šeštą valandą būk parke, pasiimsim tave, jog prasiblaškytum. Dabar pasakok,- ji pasiremė galvą padėdama alkūnes ant stalo. Man norėjus prabilti atsidarė kabineto durys, todėl mes abi atsisukom nužvelgdamos tamsiaplaukį įėjusį į mano kabinetą.
-Sana, prie darbo,- Taehyung linktelėjo link durų. Sana neprieštaravus išėjo iš kabineto.
-Ar galiu kuo padėti?- mandagiai šyptelėjau.
-Ne. Noriu paieškoti vieno sektuvo,- vadovas apėjo mano stalą ir ėmė ieškoti sektuvų spintoje. Linktelėjau sau ir pasiėmusi kuprinę susiradau telefoną, tačiau jis iškrito man iš rankų vos žmogaus už manęs rankos atsirado ant mano kaklo. Sustingusi laukiau kas įvyks toliau, tačiau širdis daužėsi lyg pašėlus.
-Juk supranti, kad tai kas įvyko vakar lieka tik tarp mūsų,- Taehyung sumurmėjo apkabindamas mano kaklą.
-O kas įvyko vakar?-užsimerkusi apsimečiau nežinanti kas dedasi.
-Šaunuolė. Taip ir toliau,- Taehyung atsitraukęs patapšnojo man per petį it per kelias sekundes, tuščiomis rankomis išejo iš kabineto. Išpūčiau akis stebėdama uždarytas duris. Kas čia po velniais buvo?

Prieš išeinant į vakarėlį vėl žvilgtelėjau į veidrodį. Manau, kad tai kiek per daug... Balta suknelė man labai tinka, tačiau su ja eiti į vakarėlį... Atsidususi žvilgtelėjau į laikrodį suprasdama, kad nebeturiu laiko ieškoti kitos aprangos. Apsiaviau baltus aukštakulnius ir išėjau iš buto. Pasivaikščiodama nuėjau iki parko, tačiau Felix automobilio dar nesimatė. Po kelių minučių juodas automobilis sustojo prie šaligatvio, todėl priėjus prie jo šyptelėjau Felix.
-Sėsk,- jis mirktelėjo. Linktelėjus atsisėdau į galą.
-Nuostabiai atrodai,- Sana nusišypsojo nužvelgdama mane.
-Ačiū,- šyptelėjau. Greitu metu pasiekėme vakarėlio vietą ir visi išlipom iš mašinos. Tikėjausi, kad jie nepaliks manęs vienos, tačiau kur tau. Vos atsidūrus pastate jie dingo iš mano akiračio. Žinoma, tai nepataisė mano nuotaikos. Stengiausi slinkti pagal sieną ir rasti vietą kur galėčiau ramiai pasėdėti, kadangi apsiaviau ne tuos batelius. Šie jau trina mano kulnus. Prisispaudžiau prie sienos praleisdama girtą porą ir pritūpusi pamasažavau kulnus. Vėl atsidususi atsistojau ir akimis ieškojau Sanos ar Felix. Trumpam užsimerkiau, tačiau vos kažkam prie manęs prisilietus ir prispaudus arčiau sienos privalėjau atsimerkti.