The Office ✨

12 Dalis

-Pone Taehyung, po šia suknele aš... Na, jūs mano bosas,- papurčiau galvą vienu žingsniu atsitraukdama nuo jo.
-Žinoma, aš tai suprantu,- Taehyung pavartė akis.- Nuvyksime pas gydytojus. Tiek šiandienai, tiek rytojui nėra susitikimų, o šiandiena jau eina antroji dienos pusė. Todėl prašyčiau pasiimti savo daiktus ir nuvešiu tave apžiūrai,- Taehyung linktelėjo link mano rankinės.- Aš nueisiu iki kabineto, o tu pasiruošusi ateik,- jis pasakė ir išėjo iš kabineto. Tuojau prilėkiau prie rankinės ir išsėmusi nedidelį veidrodėlį nužvelgiau jame save. Mano skruostai buvo švelniai paraudę, todėl suniurzgėjusi stengiausi slėpti šypseną ir grąžinau veidrodėlį į vietą. Pasiėmusi rankinę užsimečiau ją ant peties ir išėjau iš kabineto. Patuksenau į Pono Taehyung duris ir gavusi leidimą užeiti įėjau. Vaikinas pasiėmė savo švarką ir priėjęs uždėjo ranką ant durų leisdamas man išeiti. Šyptelėjus išėjau ir vaikinas uždaręs duris jas užrakino. Taehyung nužvelgė mane ir perdėjęs švarką ant kitos rankos ištiesė viena ranką man. Nužvelgiau ją.
-Tai tik menkniekis,- Taehyung šyptelėjo. Galiu garantuoti, jog mano skruostai vėl paraudo, todėl padaviau jam savo ranką, kurią jis švelniai spustelėjo ir kartu su manimi ėmė eiti lifto link.

-Galiu pasakyti, jog tau tikrai nepasisekė. Retai kam šitaip pasitaiko nuo kavos, tačiau nutinka. Bet jei nenori, jog liktų randai, pasitepk šiuo tepalu,- seselė mano amžiaus parodė tapaliuką jos rankose ir paspaudusi jį ant savo pirštų ėmė tepti ant mano pilvo.- Vieną kartą per dieną,- ji paaiškino, kol aš stengiausi necypti iš skausmo.- Viskas,- ji nusišypsojo. - Taip pat, tas tepaliukas tinka nuo bet kokio kito skausmo,- mergina šyptelėjo pastebėdama, jog neminu vienos kojos.
-Ačiū labai,- nusišypsojusi apsivilkau suknelę.
-Registratūroje tau duos receptą vaistams,- ji nusišypsojo ir aš dar kart padėkojus išėjau.
-Na?- Taehyung atsistojo.
-Viskas gerai,- šyptelėjau. Jis prisimerkęs nužvelgė mane ir nepatikliai linktelėjo. Nežinau kodėl, bet jis patraukė link registratūros, todėl turėjau sekti jį.
-Labas vakaras. Nepriklauso kokie vaistai nuo nudegimų?- Taehyung rimtu veidu paklausė.
-Žinoma,- moteris buvo kiek pasimetusi, tačiau nužvelgus mane linktelėjo ir parašiusi kažką ant lapelio, greičiausiai vaistų pavadinimą, padavė jį Taehyung. Tuomet žinoma užsukom į vaistinę ir jis nupirko vaistus, kas žinoma man nepatiko.
Jo mašinoje buvome visai netrukus. Jo rimtas veidas visus kiek gąsdino, todėl jis buvo priimtas be eilės.
-Galiu kai ko paklausti?- po pusės kelio tylos prabilau. Taehyung linktelėjo.- Kodėl jūms taip rūpi mano sužeidimas ir kodėl jūs sumokėjote už mane?- atsisukau į vaikiną. Po šitiek laiko, imu manyti, jog reikia jį vadinti vyru. Taehyung veido raumenys net nesukrutėjo po mano klausimo. Jis tik lėtai perjungė pavarą ir pasuko link mano namų.
-Tai buvo beveik mano kaltė,- vienu sakiniu jis atsakė ir sustojo aikštelėje.
-Tai ne jūsų kaltė,- susiraukiau.
-Nebėra svarbu. Gero vakaro,- jis pasakė duodamas užuominą, jog lipčiau.
-Ir jums,- šyptelėjus išlipau iš automobilio ir nuėjau prie buto durų.
-Panele Amy, kai ką pamiršote,- Taehyung pasakė ir aš apsisukau susiraukusi. Vaikinas jau stovėjo šalia mašinos.
-Ką?- pakreipiau galvą ir keliais žingsniais nuėjau arčiau jo. Taehyung žiūrėjo į mane tylėdamas, todėl priėjau per žingsnį nuo jo. Taehyung žengtelėjo žingsnį ir mane apkabino. Stengiausi slėpti šypseną ir taip pat apsikabinau vaikiną.
-Pone Taehyung, nemanote, jog taip mums daryti nedera?- sumurmėjau.
-Niekas nemato ir negirdi. Tai nėra gėdinga,- Taehyung ramiai pasakė ir atsitraukėmė vienas nuo kito.
-Tikiuosi gerai praleisite vakarą,- Taehyung nusišypsojo gražiausia šypsena kurią mačiau ant jo veido ir aš jam atsakiau tuo pačiu.
-Ir jūs, pone,- pasakiusi patraukiau link buto, o įėjusi į jį ir uždariusi duris plačiai išsišiepiau.

        Kita diena

Aš vėluoju. Jau pusė devynių ryto, o aš tik dabar kylu liftu. Mano žadintuvas nenuskambėjo, todėl bijau jog šiandien neteksiu darbo, nors vakar ir buvo labai miela akimirka su bosu. Pribėgau prie Taehyung kabineto ir patuksenau. Vaikinas piktu balsu davė leidimą užeiti, todėl įlindau į kabinetą.
-Pagaliau pasirodei!- jis atsistojo ir užsidėjo rankas ant klubų. Jis buvo baisiai įniršęs.- Ką tu sau leidi? Trisdešimt keturios minutės, kaip tu vėluoji! Ypač prieš kelionę į Ispaniją! Kaip tu drįsti nepaklusti darbo taisyklėms? Dar vienas įspėjimas ir čiuoži iš darbo be jokių pasiaiškinimų! Šiandien noriu, jog visas darbas vyktų nepriekaištingai, nes kitu atvėju kentės tavo karjera arba alga!- Taehyung tikrai buvo įniršęs. Jis rėkė, dėl ko spėju visas ofisas girdėjo tai.
-Pone Taehyung, aš atsiprašau. Mano žadintuvas nenuskambėjo ir...
-Ar aš prašiau aiškintis?! Šiandien nenoriu tavęs matyti! Dink man iš akių,- vaikinas parodė į duris ir aš tuojau dingau iš kabineto. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Nedaug trūko, jog ašaros imtų ristis, nes paskutiniu metu esu jautri. Nuėjusi į savo kabinetą palikau daiktus ir nuleista galva nuėjau pas Saną, norėdama sužinoti kaip einasi darbas.