4 Dalis

270 21 17
                                    

-Amy, malonu tave matyti,- įėjus į mano kabinetą mane pasitiko Sana su šypsena, sėdinti prie mano darbo stalo.
-Sveika. Vakar nebegrįžau pas jus, nes ilgai kalbėjom ir maniau, jog jūs jau išvažiavote, todėl išėjau namo pati,- trūktelėjau pečiais ir padėjau savo kuprinėlę ant spintelės.
-Mes nebūtume tavęs palikę. Be to, Taehyung sakė, jog palydėjo tave, nes jis grįžo ir pasakė, kad tu jau namuose,- Sana mirktelėjo.- Bet dabar ne apie tai. Ką kalbėjot su Taehyung?- ji atsistojo užleisdama man vietą.
-Nieko įdomaus,- sumurmėjau ir atsidariusi stalčių ėmiau ieškoti pavardės žmogaus, su kuriuo netrukus susitiks Ponas Taehyung. Su šiomis mintimis durys atsidarė ir į kabinetą įėjo pats Taehyung.
-Amy, šiandien daug darbo. Sana, turėtum eiti,- jis griežtai atsisuko į Saną ir ji linktelėjo, ir nieko nesakiusi dingo iš kabineto.
-Kaip sakiau, šiandien ypatingai daug darbo. Pirmas susitik...
-Pirmas susitikimas su Ponu Jefferson dėl jo parduotuvėlės. Jis buvo užsiminęs, kad norės daugiau pasiūlymų suknelių klausimu,- pertraukiau jį. Jis įdėmiai manęs klausė, kas rodė, jog jis nežino šiandienos dienotvarkės.-Tuomet Panelė Lopez norės pakalbėti apie medžiagas ir visą siuvimo procesą. Tai neturėtų ilgai užtrukti, todėl pasistengsiu, jog būtų pertraukėlė po to. Tuomet susirinkimas bus dvyliktą valandą su parodų vadovais. Bijau jog jis truks ilgai, todėl manau paskambinsiu Panelei Benson ir Ponui Blake, jog susitikimas būtų perkeltas į penktadienį, kadangi jie norėjo susitikti pirmą-antrą valandą dienos. Tuomet Ponas Fulton nori trumpai pasikonsultuoti dėl prekiavimo mūsų produktais. Panelė Hailey ir Halsey atvyks tuo pačiu metu ir nori susitarti dėl mūsų gaminamų vyriškų drabužių pardavinėjimo jų parduotuvėje. Puse penkių vakaro, dar vienas susitikimas su parodų vadovais iš Bristolio.  Tiesa, Panelei Hailey ir Halsey greičiausiai teks atvykti antrą kartą dėl dokumentų, žinoma jei jūs sutiksite,- baigiau pasakoti.
-Puikiai dirbi. Paskambink dėl susitikimo perkelimo...- jis nutilo pamiršęs pavardes.
-Panelei Benson ir Ponui Blake,- šyptelėjau ir jis linktelėjo.
-Ar turi Jefferson'o segtuvą? Nepamenu kiek laiko mes bendradarbiaujame,- Taehyung papurtė galvą.
-Šiandien jūs išsiblaškęs,- garsiai išreiškiau mintis pakišdama jam po akimis atverstą segtuvą.
-Tu teisi. Reikia kažkaip susikaupti,- jis atsiduso.
-Galbūt atnešti kavos?- paklausiau.
-Bet dar...- jis žvilgtelėjo į laikrodį ant rankos.
-Penkiolika minučių,- pasakiau pažiūrėjusi į sieninį laikrodį.
-Gerai. Atnešk. Žinai kokią,- Taehyung atsiduso ir ėmė vartyti segtuvą. Išėjau iš kabineto ir atsidususi įėjau į liftą. Numanau, kad šiandien bus labai sunki diena.

Padėjau puodelį šalia Taehyung ir atsisėdusi padėjau puodelį arbatos šalia savęs.
-Ar turi kokį segtuvą apie Lopez? Su ja dažnai susitinkam, bet vistiek viskas pas tave,- tamsiaplaukis paklausė. Apsisukau su kėde ir prie L raidės paėmiau vidurinį segtuvą. Padaviau jį vadovui ir šyptelėjau.
-Šiandien tikrai ne mano diena. Amy, tu eisi kartu į visus susitikimus,- Taehyung ėmė vartyti segtuvą su Lopez pavardę.
-Ką? Bet aš dar nedaug laiko dirbu čia. Tiksliau čia tik antra diena,- susiraukiau.
-Taip ir tu jau įrodei, kad dirbi puikiai,- jis neakivaizdžiai pagyrė mane ir patraukęs segtuvą pasiėmė kavą į rankas.- Gerk. Po to nespėsi į susitikimą.
Nuleidau akis į puodelį. Nepasitikiu savimi tiek, kad antrą dieną darbe jau priiminėčiau biurui svarbius svarbius sprendimus.
-Neturėtum jaudintis. Jei aš tavimi pasitikiu šiuo klausimu, turėtum nedvejoti,- Taehyung šyptelėjo man. Linktelėjau ir gurkštelėjau arbatos.
Po dešimties minučių stovėjau Taehyung kabinete, kol jis sveikinosi su Ponu Jefferson.
-Tai Amy Carter, mano sekretorė. Šiandien ji bus kartu,- Taehyung pristatė mane ir aš šyptelelėjau iš mandagumo. Vyras linktelėjo ir abu jie atsisėdo.
-Ar panelė nenori prisėsti?- Ponas Jefferson pasiūlė man. Papurčiau galvą.
-Taigi, kuo galiu jums padėti?- Taehyung mandagiai paklausė.
-Kaip žinot, esu vadovas vienos parduotuvės, kurioje pardavinėju jūsų gaminamus drabužius, tačiau paskutiniu metu nemažai pirkėjų domisi suknelėmis, kurios būna išpirktos pirmą atvežimo dieną. Todėl aš norėčiau pasitarti dėl didesnio suknelių kiekio tiekimo,- vyras paaiškino.
-Gerai. Pasistengsim, jog suknelių gamyba būtų praplatinta ir sekantį susitikimą aptarsime tai dar kartą. Šiuo metu negaliu nieko pasakyti,- Taehyung ramiai atsakė.-Mano sekretorė jums paskambins,- jis žvilgtelėjo į mane. Ponas Jefferson linktelėjo ir jie atsisveikino, o tuomet svečias išėjo.
-Galvojau viskas bus kiek sunkiau,- Taehyung nusižiovavo.- Ar galėsi paskambinti dėl medžiagų didesnio kiekio? Po to reiks pranešti visiems dizaineriams ir siuvėjams. Nors manau teks ieškoti daugiau darbuotojų.
-Pone Taehyung, o jei... jei mes atidėsime susitikimą su ponu Jefferson ir pagaminę didesnį užsakymą, tik tuomet apie tai jam pranešime? Na, jei ką, negausime žalos jei nespėsime pagaminti reikiamo kiekio visoms firmoms,- trūktelėjau pečiais.
-Tu teisi. Mes galime nukentėti, jei nespėsime rasti darbuotojų,- Taehyung linktelėjo.- Tu šaunuolė. Pats to nesusipratau. Kiek laiko turim iki sekančio susitikimo?- jis atsistojo.
-Dešimtą valandą,- pasakiau ir nužvelgiau ant sienos kabantį laikrodį, kuris rodė vos devynias valandas ryto.
-Puiku. Ateik ir sėskis prie mano kompiuterio,- Taehyung atsitraukė nuo savo stalo.
-Kodėl?- susiraukiau.
-Neklausinėk, tik daryk, tai ką sakau,- Taehyung nebebuvo patenkintas, todėl priėjusi atsisėdau į jo vietą.- Įsijunk šią programą,- jis bakstelėjo į ekraną,- ir parašyk skelbimą dėl darbuotojų paieškos. Šiandien tau sekasi geriau nei man,- Taehyung pasakė ir priėjęs atsisėdo ant savo stalo. Mintyse pavarčiau akis ir ėmiau rašyti skelbimą.

-Žinai beveik galėtum dirbti mano darbą,- Taehyung nusijuokė išeidamas iš mano kabineto ir aš atsidusau. Man labai skauda galvą ir esu labai pavargusi. Laikrodis rodo puse šešių vakaro, tačiau dabar mielai miegočiau šiltoje lovoje. Visus dokumentus pasirašyti turėjau aš ir didžiają dalį viso darbo atlikau aš. Tai mano antra diena ir jau galiuosi pradėjusi dirbti čia. Tikiuosi ne visos dienos bus tokios.
-Amy!- Sana įėjo su šypsena.- Gal nori kai kur...
-Atleisk, Sana,- pertraukiau ją.- Šiandien nebenoriu nieko, tik miegoti,- papurčiau galvą ir užsimerkiau, tačiau mintyse sukosi, jog privalau surašyti pakartotinius susitikimus ir užsirašyti, kam reiks paskambinti.
-Amy, tu pervargus,- Sana priėjusi uždėjo ranką man ant kaktos.- Ir tau pakilusi temperatūra. Mieloji, turi vykti namo,- ji paglostė mano plaukus ir aš atsimerkiau.
-Aš negaliu. Dar turiu nemažai ką padaryti,- pasakiau ir nusižiovavau. Paėmiau tvarkaraštį ir ėmiau perrašyti pavardes į jį, bei susitikimo laiką.
-Sana, neturėtum jau būti namuose?- Taehyung vėl įėjo į mano kabinetą, tik ant jo rankos ilsėjosi švarkas ir jis buvo sugniaužęs mašinos raktelius.
-Ką ji šiandien veikė?- Sana ignoravo jo klausimą.
-Šiandien buvo sunki diena, mums abiems. Aš jau važiuosiu, o tu, Amy, baigusi taip pat eik. Labos nakties,- Taehyung pasakė ir dingo.
-Aš jį nužudysiu,- Sana išpūtusi akis atsisuko į mane ir aš sukikenau.
-Neturi tam teisės, be to, negali jam nieko sakyti, kitaip jis tave atleis,- papurčiau galvą ir toliau rašiau.
-Nustok. Spėsi rytoj,- Sana atėmė mano tušinuką. Pavarčiusi akis pasiėmiau kitą.
-Privalau viską padaryti šiandien. Rytoj taip pat nemažai darbo,- sumurmėjau.
-Man visiškai tai neįdomu. Tau reikia namo,- Sana numetė tušinuką ir ėmė dėti mano daiktus. Nekreipdama dėmesio į ją baigiau rašyti ir atsistojau, tačiau mano galvai apsvaigus kritau atgal į kėdę. Po kelių sekundžių, iš šviesaus kabineto, liko tik juodos dėmės, o po to viskas tiesiog dingo.

The Office ✨Donde viven las historias. Descúbrelo ahora