The Office ✨

27 Dalis

    Penktadienis

Piktai įėjau į Taehyung kabinetą.
-Amy?- jis kiek susiraukė.
-Kas tai?- padėjau jam ant stalo popieriaus lapą. Vaikinas kiek nedrąsiai paėmė jį ir peržvelgęs jį pakėlė akis į mane.
-Tai yra dokumentas ant kurio yra užrašyta tavo alga,- Taehyung kaip mažam vaikui paaiškino.
-Šitai aš ir pati suprantu. Geriau paaiškink, kodėl vietoj dviejų tūkstančių, čia yra beveik šeši? Aš sakiau, kad man nereikia gailesčio. Aš pati sugebėsiu padėti sesei ir ji...
-Kada tu jai padėsi, Amy?- Taehyung trinktelėjo į stalą ir atsistojo.- Jai visau negerėja, o tu dirbi tik pirmą mėnesį. Tu nepadėsi jai. Niekaip. Tavo alga pripygsta nuliui palyginus su tai ko jai iš tiesų reikia! Taip, aš pats prirašiau tuos keturis tūkstančius, nes man tai yra niekai, o tavo sesei tai padidins galimybę gyventi! Gal aš ir atrodau visiškas beširdis, tačiau toks nesu ir jei tu negali tuo tikėti tai man visiškai nerūpi! Tiesiog noriu padėti tai mažai mergaitei gyventi, nes be šitų pinigų ji ilgai netemps. Nepyk, Amy, bet privalau sakyti tiesą. Tavo sesei visai negerėja ir jei šie pinigai nenueis jai, abejoju ar nuvažiavusi pas ją, galėsi kalbėti su ja ir ar iš vis dar rasi ją namuose!  Nors kartą suprask, kad tu nesi superherojė kuri sugebės išgelbėti visą pasaulį. Tu niekaip jai nepadėsi, net ir labai norėdama!- Taehyung surėkė viską, tad manau, jog visas ofisas girdėjo. Mano skruostais ritosi ašaros. Jis visiškai teisus. Šie pinigai sesei tikrai duos daugiau, nei tie, kuriuos suskaičiavau praeitą savaitę. Aš esu niekas ir niekaip nesugebėsiu jai pagelbėti. Nieko nesakiusi išėjau iš kabineto ir grįžusi į savo teritoriją atsisėdau ant žemės ir atsirėmusi į uždarytas duris ėmiau kūkčioti.

          Taehyung pov.

Susiėmęs už galvos apėjau kabinetą kelis ratus. Gal ir nereikėjo šaukti ant jos, nes ji viską priima per jautriai, bet aš nepasakiau melo. Ta mergina tikrai iškelia save virš visko, tikėdamasi jog gali nuversti kalnus su keliais centais. Jos sesei reikia ne tų šešių tūkstančių. Ne šiaip aš vakar naktį internete ieškojau informacijos apie tą ligą. Ji nėra sunkiai išgydoma, tačiau profesionalai yra brangūs.
Dar keletą kartų apejęs aplink kabinetą perbraukiau ranka per išsitaršiusius plaukus. Kaip ir turėčiau atsiprašyti jos, nes ją pravirkdžiau, tačiau nežinau kaip tai padaryti. Su ja labai sunku. Net sesers nepravirkdau, arba bent jau stengiuosi to nedaryti.
Atsidusęs išėjau iš savo kabineto ir pabeldžiau į Amy kabineto duris. Ačiū Dievui koridoriuje nieko nebuvo. Ką žmonės pagalvotų, pamatę jog beldžiuosi į pavaldinio duris?
-Amy?- susiraukiau negavęs atsako. Paspaudžiau durų rankeną ir pastūmiau duris, tačiau jos stūmėsi sunkiau nei įprastai. Pradariau duris tiek, kad lengvai galėčiau įlįsti ir įėjęs nužvelgiau ant žemės kūkčiojančią Amy. Caktelėjau liežuviu ir uždariau duris palikdamas ją kiek toliau nuo durų.
-Amy,- suniurzgėjau ir pritūpęs apkabinau ją.- Nurimk. Aš atsiprašau. Neturėjau šaukti ant tavęs,- raminamai paglosčiau jos plaukus. Na, tikiuosi, kad ją tai ramina, nes asmeniškai mane, tai labai nuramina. Merginos kūkčiojimas sulėtėjo ir ji prisiglaudė prie manęs.
-Ačiū. Tu buvai teisus. Atsiprašau, kad nesusivokiau pati. Tiesiog... Tėtis mane visada mokė, kad viską galiu padaryti pati tik turiu tuo tikėti. Per daug įsigilinau į šią frazę. Negaliu padaryti visko. Šiuo atvėju, negaliu padėti sesei,- Amy papurtė galvą.
-Gali, tik tau reikia mano pagalbos. Dabar aš jau pažįstu tavo sesę ir laisvai galiu jai dovanoti šiuos ir visus kitus pinigus. Persiųsk tuos pinigus savo mamai. Ellie liga yra baisi, todėl ji privalo pasveikti. Jos dar laukia ilgas gyvenimas,- pasakiau guosdamas ją. Kai šitaip kalbu jaučiuos kaip koks poetas.
-Ką turi omeny, sakydamas visus kitus pinigus?- Amy pakėlė paraudusias akis į mane.
-Dabar tai nėra labai svarbu. Ką veiksi šiandien vakare?- kilstelėjau antakį. Mergina atsitraukė ir nusivaliusi paakisu susiraukė.
-Nežinau. Nieko neplanavau,- ji papurtė galvą. Atsistojau ir ištiesiau ranką, taip pasiūlydamas jai pagalbą. Amy paėmė švelnia ranka mano ranką ir atsistojo, o tuomet iškart paleido mano ranką.- Kodėl klausi?
-Šiandien aštuntą atvažiuosiu tavęs. Netoli vyks vienas vakarėlis. Jungkook norėtų sutikti tave,- šyptelėjau, žinodamas, kad ji dėl to tikrai sutiks. Buvau visiškai teisus. Amy veide nušvito šypsena ir nuostaba.
-Jungkook irgi ten bus?- ji kilstelėjo antakius.
-Taip,- linktelėjau.
-Manau jis moka skraidyti,- Amy sukikeno priversdama mane nusišypsoti.
-Jis nemoka, bet lėktuvai tai sugeba,- kilstelėjau vieną antakį.
-Tu teisus. Gerai. Lauksiu,- Amy šyptelėjo. Šitą ir norėjau išgirsti.
Kelias minutes stovėjome tyloje. Amy buvo nuleidusi žvilgsnį į grindis ir apie kažką mąstė, o aš sugebėjau tik spoksoti į jos tamsius plaukus išsidraikiusius ant krūtinės. Kartais taip norisi pačiupinėti, tačiau ji mano darbuotoja ir tai nėra labai gerai. Aš apie plaukus, žinoma. O dar tas jos glotnus veidas ir visada papūstos lūpos...Užsigalvojęs, net pats nesupratau kaip priėjau prie pat jos. Mus skyrė gal pusė žingsnio. Amy buvo labai sutrikusi ir aiškiai nežinojo ką daryti. Sutikusi mano akis ji tik šyptelėjo ir apkabino mane. Sukandau lūpą ir taip pat ją apkabinau. Tai yra viskas, ką mes galime daryti ir tai tik tuomet, kai niekas į mus nežiūri.

Barbenau pirštais į mašinos vairą laukdamas merginos prie jos namų. Įdomu, jai ten patinka gyventi? Nes aš nenorėčiau gyventi vos kelių kambarių bute, kur be galo mažai vietos. Na, dabar ji persikraustys pas Saną, bent jau taip sakė. Sanos namai tikrai patogesni. Nesulyginsi su mano, tačiau geresni nei Amy.
Lėtai atsidarė laiptinės durys ir išlindo juodas angelas. Juokauju. Tai Amy. Ji vilkėjo nuostabią juodą suknelę iki pusės jos šlaunų. Amy aiškiai nedažnai būna vakarėliuose. Jei ne aš, ji ten būtų pirmas pasitaikymas nusitempti į kambarį.Na, bet mane pažįsta beveik visa Anglija, todėl prie jos niekas nesiartins.
Išlipau iš mašinos ir šyptelėjau Amy. Ji taip pat nusišypsojo ir priėjusi prie manęs, be jokio įspėjimo, apkabino gležnom rankom. Atsakiau jai tuo pačiu spustelėdamas ją.
-Na, sėsk,- linktelėjau galva į mašiną. Nuėjęs į kitą automobilio pusę atidariau jai duris ir Amy su šypsena įlipo į mašiną. Uždaręs duris apėjau ir įsėdau prie vairo. Juk turiu kažkaip sudaryti gerą nuomonę apie save jai.