The Office ✨

3 Sezonas 17 Dalis

Niūniuodama kažkokią dainą, kuria girdėjau per televizorių sukausi virtuvėje. Taehyung nebuvo įsitikinęs, jog po vakarykščio įvykio su daktaru, gali palikti mane vieną, tačiau ši diena jau eina į pabaigą, o aš jaučiuosi puikiai. Šokdama pasiėmiau prieskonius ir pribėriau jų ant kepsnių. Netrukus įdėjau juos į orkaitę ir nužvelgiau puode verdančias bulves.
-Hey, you're the one who started talkin' to me. Made the move, asked me to be your bae and now you're treating me like I'm insane, you're insane, - sudainavau posmelį ir išjungiau viryklę. Toliau niūniuodama atsisėdau prie stalo ir išsiėmiau telefoną. Taehyung darbas baigėsi prieš penkias minutes, kas reiškia, jog už penkių minučių jis bus namuose. Na, vakarienės teks palaukti. Nepaskaičiavau laiko.
Kadangi Taehyung turi galimybę kalbėtis telefonu mašinoje, todėl nebijodama jam trukdyti paskambinau.
-Labas, mažiau. Tu jau pakeliui? - vos jam atsiliepus paklausiau.
-Sveika, mažute. Atleisk, bet šiandien šiek tiek liksiu darbe. Turiu labai daug darbo. Spėju, jog ir grįžęs dar dirbsiu namuose. Pavalgyk viena, gerai?- Taehyung paprašė, o jo balse išties girdėjosi nuovargis.
-Gerai. Na... Aš nevalgysiu, lauksiu tavęs, bet vistiek. Paskambink kai važiuosi, - paprašiau.
-Ne. Tu pavalgyk, nes nežinau kada grįžiu. Jei nebus vėlu, paskambinsiu.

Apie devintą valandą vakaro grįžo ir mano ilgaplaukis. Be skambučio, nes greičiausiai manė, jog miegu.
-Ateik vakarienės, mažiau, - pakviečiau jį iš virtuvės.
-Tu jau turėjai miegoti, - Taehyung įėjo į patalpą.
-Ar aš galėjau? - prisimerkiau. - Negaliu užmigti be tavęs. Sėskis ant sofos, bus patogiau. Tuojau atnešiu, - paliepiau. Jis nebesiginčijo ir nuėjęs įsitaisė ant sofos. Atnešiau vaikinui maistą ir padėjau tiek savo, tiek jo lėkštutę.
-Tu nevalgei? - jis susiraukė.
-Nėra apetito, kol nėra tavęs, - nusišypsojau.
-Eikš šalia, - Taehyung pakvietė ir aš tuoj įsitaisiau. - Kvepia nuostabiai, mieloji. Ačiū, - jis pabučiavo mano smilkinį.
-Pavalgyk ir eik pailsėti, - pasakiau.
-Norėčiau, mažute. Dar turiu darbo. Jei norėsi, pabūsiu su tavimi kol užmigsi, o po to eisiu dirbti, - Taehyung atsiduso ir paėmęs lėkštutes padavė vieną man ir kitą pasiimė sau.
Pavalgėme ir Taehyung nuo nuovargio sunkiai orentavosi aplinkoje. Nunešiau lėkštutes ir grįžusi paglosčiau vaikino pečius iš už nugaros. Lėtai atrišau jo kaklaraištį.
-Ar rytoj taip pat labai užimta diena? - paklausiau.
-Iki pietų turiu pabaigti, nes pirmą valandą susirinkimas, - jis užsimerkęs užvertė galvą. Pabučiavau Taehyung lūpas.
-Spėsi rytoj. Būsi žvalesnis. Dabar pridarysi klaidų. Eime miegoti, - paprašiau.
-Tu teisi, - jis sumurmėjo.- Žinok, užmigčiau ir čia, - Taehyung atsiduso.
-Žinau, bet nebus patogu. Eime, - apėjusi padėjau atsistoti ir nusivedžiau jį iki mudviejų kambario.
-Nepyk, bet aš jau nesiprausiu, - jis suniurzgėjo.
-Ir nesitikėjau šito. Nusirenk ir gulkis, - paliepiau. Jis linktelėjo ir nusirengęs atsigulė į lovą ir po keletos sekundžių jis jau snaudė.
Nusišypsojusi nuėjau nusiprausti ir pasiruošusi nakčiai taip pat įsitaisiau lovoje. Taehyung net nepajuto šito.
-Mano mažutis, - sumurmėjau nubraukdama plaukų sruogą jam nuo kaktos. Vaikinas sumurmėjo kažką per miegus ir pasisukęs užmetė ranką man ant liemens. Tuomet lyg supratęs, jog esu šalia, prisitraukė prie pat savęs priglaudė savo skruostą prie mano viršugalvio.
Nusišypsojau. Netrukus ir mane aplankė sapnai.

Prabudau nuo judėjimo lovoje.
-Jau kelies? - sumurmėjau.
-Taip, mažute. Turiu daug darbo. Tu miegok, - Taehyung pabučiavo mano kaktą ir tik tada aš prasimerkiau. Jis jau buvo pasipuošęs kostiumu.
-Sėkmės, - sumurmėjau.
-Ačiū, mažyte, - Taehyung mirktelėjo ir išėjo iš kambario. Atsidususi paėmiau savo telefoną. Nuėjusi į socialinius tinklus radau nuotraukas, kur mudu su Taehyung prie klinikos. Susiraukiau ir išlipusi iš lovos apsirengiau chalatą ir nusileidau žemyn. Noriu parodyti jam.
-Mažiau, užsiėmęs?- įlindau į jo darbo kambarį, kur Taehyung sedėjo su daugybe aplankalų ir dokumentų.
-Užeik, meile. Tau laiko visada turiu. Kodėl nemiegi? - Taehyung atsirėmė į kėdės atlošą.
-Nebenoriu. Matei? - paklausiau ir ištiesiau jam savo telefoną. Taehyung susidomėjęs paėmė jį,o aš apėjusi jo kėdę apsikabinau vaikiną iš už nugaros. Taehyung vieną ranką priglaudė prie manosios, o kita laikė telefoną.
-Princese, tau reiktų mažiau lysti į internetą, - jis sumurmėjo ir paspaudė ant komentarų. Išsižiojau pamačiusi gerbėjo spėjimą, jog galbūt aš nėščia.
-Iš kur jie žino? - nustebusi paklausiau.
-Mūsų mažylis auga, meilute, - jis užvertė galvą ir aš pabučiavau jį.
-Ar mums reiks jiems visiems pranešti? - paklausiau.
-Reiktų. Na, arba devynis mėnesius tave slėpti ir po to pasakyti, jog mažylis atsirado iš niekur, - jis nusijuokė.
-Man labiau patiktų nebijoti išeiti į gatvę, - nusišypsojau.
-Gerai. Ką nors sugalvosiu, - Taehyung mirktelėjo.
-Dirbk, mažiau. Nebetrugdau, - pabučiavau jo skruostą.
-Nueik dar pagulėti. Atrodai pavargusi,- Taehyung atidavė man mano telefoną. Šyptelėjusi palikau jį ir nuėjau nusiprausti.
Po keletos valandų Taehyung išejo į darbą, palikdamas mane namuose vieną. Be abejo, apsilankiau socialinėje erdvėje. Išsižiojau prieš save pamačiusi savo pačios nuotrauką, kurios nesu mačiusi.
Nuotraukoje aš miegojau lovoje, o Taehyung ranka buvo mano glėbyje.
Sekančioje nuotraukoje buvo vaizdas iš mūsų svetainės. Taehyung nufotografavęs mane nuo sofos, kuomet gaminau vakarienę.
Trečia nuotrauka buvo taip pat man nematyta. Taehyung didelis delnas gulėjo ant mano rankos, kuri buvo taip pat ant mano pilvo. Tiesa, puikiai matėsi sužadėtuvių žiedas.
Su šypsena nužvelgiau prierašą.

Tikrai maniau, jog didžiausia laimė yra mylėti ir jaustis mylimu, kad ir kaip banaliai tai skamba. Tačiau tai, regis, netiesa. Mažas padarėlis mylimos sužadėtinės kūne yra tikroji laimė. Negaliu sulaukti, kol jis išvys šį didelį pasaulį. Didžiausias mano noras - jog niekas neskaudintų nei mano būsimos žmonos Amy ir ateinančio į šį pasaulį mažylio. Esu įsitikinęs, jog šeši mėnesiai prabėgs daug greičiau nei mes visi manome ir mudu su Amy kartu galėsime laikyti kūdikėlį rankose. Visiems linkiu kadanors sužinoti, kas tai per jausmas, nes patikėkit - nėra nieko nuostabiau už šitai. Ačiū visiems, kas palaiko mane ir mano sužadėtinę. Apie Amy galiu kalbėti ar rašyti valandų valandas, bet jau visi supratote, jog ji nuostabi. Esu dėkingas jai, jog ji visuomet šalia.

Nusivaliau vieną išslydusią ašarą. Šypsena puošė mano veidą. Jis tikrai pats geriausias.
Šypsena tik padidėjo, nepamačius nei vieno neigiamo komentaro. Galbūt jų buvo kažkiek, tačiau jie labai lengvai praslydo pro akis, matant tiek daug sveikinimų. Taehyung gerbėjai nuostabūs.
Vos telefonas ėmė skambėti tuojau atsiliepiau.
-Sveika, nėštuke, - Jungkook pasisveikino.
-Labutis, - nepaslėpusi šypsenos uždėjau laisvą ranką ant vos iškišusio pilvo.
-Kaip mano būsimas krikšto vaikutis? - jis pasidomėjo.
-Puikiai, tik tavęs pasiilgo, - nusijuokiau.
-Amy, tai skamba keistai, - Jungkook prunkštelėjo.
-Žinau, man tik trūksta bendravimo, - suzyziau.
-Tuomet aš pasiaukosiu. Noriu su tavimi pakalbėti. Noriu tavo patarimo, - jis pasakė jau sudomindamas mane.
-Gersi ko nors? - iškart paklausiau.
-Kavos. Tuoj būsiu, - Jungkook pasakė ir padėjo ragelį.
-Manau, kad tai svarbu. Visuomet maniau, jog aš paskutinė Jungkook sąraše su kuria jis kalbėsis, - pasakiau miegančiam Yeontan, kuris net nekreipė dėmesio į mane. - Tu teisus. Einu užkaisti vandens, - sumurmėjau ir atsistojau nuo sofos.

-Sveikas. Atleisk, buvau tualete, - iškart atsiprašiau, kadangi užtrukau atidaryti duris.
-Viskas gerai, - Jungkook šyptelėjo ir įėjo į namų vidų uždarydamas duris. Susiraukiau.
-Tu keistas, - tiesiai šviesiai pasakiau. Jis atsisuko į mane ir leido stebėti jo akis.
-Būtent todėl aš pas tave, - Jungkook pasakė, o jo akys rodė nerimą, sumišimą ir kažką kas man buvo nepažįstama.