11 Dalis

214 17 2
                                    

      Pirmadienis

Atsidususi išlipau iš lifto. Koją vis dar skaudėjo, todėl vis dar šlubavau. Susiraukiau nepamatydama nei vieno žmogaus ketvirtame aukšte, tačiau netrukus iš kabineto išejo Felix.
-Sveika, Amy. Susirinkimas po penkių minučių penktam aukšte, pasitarimų kabinete,- jis linktelėjo link lifto.
-Kokia proga?- kilstelėjau antakį.
-Nežinau. Einam,- Felix pakvietė mane ir aš nušlubavau atgal į liftą.-Dar skauda?- jis nužvelgė koją paspausdamas mygtuką.
-Truputį,- linktelėjau. Liftui sustojus vienu aukštu aukščiau abu išlipom ir įėjom į kabinetą.
-Pagaliau,- Taehyung suurzgė atsistodamas, o Felix atsisėdo šalia Sanos. Čia buvo gal dešimt žmonių, kurie buvo truputį susimąstę.
-Brandon Rodrigues, parodos vadovas mūsų kelionę nukėlė viena diena, tačiau nori kelių visiškai naujų derinių. Todėl mes greičiausiai prarasime šį sandorį,- Taehyung buvo labai susinervinęs, todėl visi buvo be galo tylūs.- Šis sandoris visai įmonei yra be galo svarbus,- jis pridūrė. Gyliai įkvėpiau. Jis visiškai teisus.-Visi prie darbo. Dirbsite dvigubai, tačiau privalome pabandyti,- Taehyung pasakė ir per minutę kabinetas liko tuščias. Likau tik aš ir jis. Taehyung stovėjo užsimerkęs, nuleidęs galvą ir sudėjęs rankas ant klubų. Permečiau visas susikaupusias mintis galvoje ir priėjusi smarkiai apkabinau Taehyung. Jis visiškai pasimetė ir jo rankos netrukus buvo nuleistos šalia. Keliasdešimt sekundžių jis stovėjo sustingęs, tačiau po to Taehyung rankos atsirado aplink mane ir taip pat mane apkabino.
-Aš kai ką sugalvojau,- pasakiau nusišypsodama.
-Kažkaip šitą ir tikėjausi išgirsti,- vaikinas atsitraukė ir su šypsena ir pasididžiavimu.

-Keisime jūsų darbą,- Taehyung pasakė tam pačiame kabinete, kai po pusvalandžio čia vėl buvo tie patys žmonės, tik dar labiau sutrikę.- Visi mokėtės dizainą, o tai reiškia, jog visi mokate siūti ir dirbti su medžiagomis. Todėl netrukus gausite darbus. Sana, Felix, Ana ir Luke galite eiti. Amy jūsų kabinetuose paliko užrašiusi kokių drabužių ir kokiai progai reikia,- Taehyung paliepė ir jie linktelėjo išejo.- Visi kiti, siūsite ar padėsite dirbti su medžiagomis. Siūvėjos jau taip pat gali grįžti prie darbo,- Taehyung taip pat paliepė. Kelios moterys linktelėjo ir taip pat išėjo. Likusių veidai nebuvo labai patenkinti, kadangi jie ir jų pavaldiniai turėtų dirbti tik su paruoštais gaminiais.- Jūs prisidėsite prie siūvėjų. Darcy jums vadovaus,- vadovas pasakė akimis liepdamas išeiti ir likusiems. Na ir kabinetas liko tuščias.
-Pats nebūčiau sugalvojęs,- nusijuokė. Šyptelėjau.
-Ar kažko norėsite?- paklausiau.
-Dabar ne. Tačiau po pusvalandžio norėčiau tave matyti savo kabinete su dviejais puodeliais kavos,- Taehyung pasakė ir aš linktelėjau.- Gali eiti.
Vėl linktelėjus nušlubavau iki durų.
-Kas tavo kojai?- Taehyung susiraukęs nužvelgė mane.
-Nieko baisaus,- nusišypsojau ir dingau iš pasitarimų kambario.
Po valandos kaip ir buvo liepta stovėjau už durų su dviejais puodeliais kavos. Sunkiai atsidariau duris, tačiau buvau smarkiai išgąsdinta, todėl skystis atsirado ant mano naujos, baltos suknelės, o puodeliai sudužę nuriedėjo žeme. Suklykiau dėl baisaus karščio.
-Amy!- Ponas Hoseok išpūtęs akis stengėsi atitraukti šlapią suknelę su kava nuo mano kūno.
-Nelieskit manęs!- surikau atsitraukdama ir pati stengiausi atitraukti suknelę.
-Kas čia vyksta?- Taehyung visiškai sutrikęs nužvelgė draugą, o tuomet mane.- Ką tu jai padarei?!- jis piktai nužvelgė draugą ir priėjo arčiau manęs.- Ar jis tave labai nudegino?- Taehyung nužvelgė mano suknelę, tačiau priešingai nei Hoseok nelietė manęs.
-Ne. Viskas gerai. Jau nebedegina. Atnešiu kitą kavą,- pasakiau ir atsitūpusi ėmiau rinkti puodelių šukes, tuo pačiu metu tramdydama ašaras.
-Stokis. Einam pasikalbėti, o tu lieki čia,- Taehyung čiupo mane už riešo ir pagrasinęs Hoseok išitempė mane į koridorių.
-Sakyk, ar labai tave nudegino?- jis nužvelgė rudą dėmę ant mano suknelės.
-Ne. Viskas gerai,- pakartojau.
-Dabar tu grįši namo ir persirengsi. Tuomet vėl atvažiuosi į darbą, bet nelysi prie J-Hope,- jis linktelėjo link durų ir aš išpūčiau akis.
-Bet aš...
-Žinau,- pertraukė.- Turėjau omeny, kad pasistengtum su juo nesusitikti. Jums tiesiog nesiseka,- Taehyung pavartė akis ir mane apkabino. Atsidusau jausdama ašaras ir taip pat jį apkabinau. Jis mano bosas, todėl turiu daryti tai, ką jis nori, jog aš daryčiau.

Namuose veidrodyje nužvelgiau save. Stovėjau pusnuogė, todėl džiaugiausi jog gyvenu viena. Mano pilvas turėjo didžiulę raudoną dėmę ant pilvo ir kelias nedideles pūsles per visą nudegimą. Nemaniau, jog galima nuo kavos šitaip nusideginti, tačiau pasirodo, jog kava yra ruošiama tikrai su karštu vandeniu. Jei ne liemenėlė, mano krūtinė taip pat būtų nukentėjusi. Dabartinė mano išvaizda sako, jog greitu metu aptemptų drabužių neapsivilksiu. Susiraukdama priliečiau raudoną dėmę ir suinksčiau. Nusiėmiau įprastą liemenėlę ir užsidėjau sportinio tipo. Taip pat apsivilkau labai laisvą suknelę ir batelius.
Greitu metu buvau biure. Užsidariau kabinete ir ėmiau tvarkytis aplink save.
-Kaip tu?- Taehyung įėjo į kabinetą taip mane išgąsdindamas.
-Gerai, Pone Taehyung. Ar kažko reikia?-  sumirksėjau.
-Taip. Parodyk ar smarkiai nusideginai,- jis kilstelėjo galvą ir aš išpūčiau akis.

The Office ✨Donde viven las historias. Descúbrelo ahora