The Office ✨

2 Sezonas 8 Dalis

-Mažute?- Taehyung balsas mane pažadino. Sunkiai atsimerkiau, bet šyptelėjau nuo pravardės.- Nepyk, kad žadinu. Reikia pavalgyti,- jis paglostė mano plaukus.
-Gerai,- linktelėjau ir atsisėdau.
-Imk,- Taehyung padėjo man ant kelių padėklą ir aš susiraukiau.
-Kodėl tu nevalgai? Ir kodėl valgyti lovoje?-susiraukiau.
-Nes tu ligoniukė. Valgyk,- jis mirktelėjo.
-Aš nevalgysiu, kol nevalgysi tu,-pasakiau šiek tiek atitraukdama padėklą.
-Amy, nejuokauk. Aš kątik pavalgiau virtuvėje,- Taehyung atsiduso.
-Aš labai atsiprašau, bet visiškai tavimi netikiu. Noriu paklausti kažkurios iš darbuotojų ar tu tikrai pavalgei,- pasakiau ir padėjau padėklą šalia savęs.
-Amy, baik ir gulkis,- jis pasakė kai išlipau iš lovos.
-Aš noriu sužinoti ar tu man tikrai nemeluoji,- suzyziau.
-Taigi tu manimi nepasitiki?- Taehyung nustatė liūdną veidą.
-Aš pasitikiu tavimi, bet noriu įsitikinti, kad tu man tikrai niekada nemeluosi,- pasakiau užsidėdama rankas ant klubų.
-Gerai. Gerai, aš tau meluoju. Aš tiesiog nesu alkanas, o dabar sėsk ir valgyk, nes atšals Lisos daryti kotletukai,- Taehyung paliepė, o aš pakreipiau galvą.
-Negražu meluoti, Taehyung. Aš tau niekad nemeluočiau,- patempiau lūpą.
-Žinau, maže. Aš atsiprašau. Ateik, mažyte,-jis pakvietė. Priėjau prie jo ir vaikinas pasisodino mane ant savo kelių.- Nepyk ant manęs. Aš pamelavau, nes norėjau, kad tu sočiai pavalgytum,- jis apsikabino mane.
-Aš nepykstu. Viskas gerai,- atsidusau.- Bet daugiau taip nedaryk. Dabar eime valgyti kartu,- pasakiau ir pasilenkusi pasiėmiau padėklą sėdėdama ant vaikino kelių.
-Duokš,- Taehyung sukikeno paimdamas šakutę, kol aš laikiau visą padėklą ir ėmė maitinti mane, o kuomet aš piktai nužvelgdavau jį jis taip pat suvalgydavo truputį.
-Na va, ar buvo taip sunku?- prisimerkiau, kai pabaigėme valgyti.
-Su tavimi aš mirsiu nuo persivalgymo,- Taehyung sukikeno.
-Tu beveik nieko nesuvalgei,- prunkštelėjau.
-Man daug ir nereikia. Turiu tave,- Taehyung padėjo smakrą man ant peties, bet aš atsitraukiau ir kreivai jį nužvelgiau, dėl ko jis garsiai nusijuokė.- Čia tik pokštas. Nepriimk per daug asmeniškai,- jis mirktelėjo.
-Ką dabar veiksime?- kilstelėjau antakį.
-O ką norėtum?- vaikinas nusišypsojo.
-Nežinau. Tikrai nebenoriu miegoti. Ir gulėti nenoriu, bet ,spėju, vistiek liepsi,- trūktelėjau pečiais.
-Žinoma, liepsiu, bet kadangi esu labai geras vaikinas, siūlau tau nulipti į apačią ir pažiūrėti kokį filmą, o jei nenori, galiu pakviesti vaikinus, galbūt Saną su Felix, ir turiu vieną žaidimą, kuris tau turėtų patikti,- Taehyung pasiūlė.
-Labai geras vaikinas, huh?- nusišypsojau.
-Žinoma. Juk tavo,- jis mirktelėjo. Taigi, vis dėl to jis mus laiko pora. Gal ir gerai.
-Mane labiau vilioja antras variantas,- nusišypsojau.
-Tuomet man pakviesti visus?- jis kiek paslėpė šypseną, tačiau vėl nusišypsojo.
-Ar tu nenori?- susiraukiau.
-Ne, viskas gerai. Juk pats pasiūliau,- Taehyung mirktelėjo.
-Bet gal tu nenori? Jei ne, tai viskas gerai. Tiesą sakant, aš nenoriu trugdyti jiems. Gal tu ir teisus. Gal mums reikia pabūti dviese, be jų. Aš nežinau,- suzyziau.
-Viskas gerai. Mieloji, kodėl tu taip nervinies? Jei nori, galiu juos pakviesti, jei ne, aš visiškai nieko prieš pabūti dviese,- Taehyung paglostė mano plaukus.
-O kaip nori tu?- prisiglaudžiau prie jo.
-Visada rinksiuosi laiką praleistą su tavimi,- jis sumurmėjo priversdamas mane parausti ir išsišiepti.
-Manau nusprendėm. Ar aš nepersunki?- paklausiau.
-Žinoma, ne,- Taehyung nusijuokė spustelėdamas mane.- Myliu tave, Amy.
-Aš tave myliu labiau,- vėl nusišypsojau.

Guliu Savo Vaikino glėbyje. Taehyung visą naktį laikė apsikabinęs mane. Dabar jis vis dar saldžiai miega, kol tuo tarpu aš, negaliu užmigti. Dabar kažkur trečia valanda nakties. Žinoma, kad jis miega. Labai mažai kas tokiu metu lunatikuoja.
Labai norėčiau atsigerti vandens, bet Taehyung pabus, jei aš išlipsiu iš lovos. Tačiau pabandyti verta.
Švelniai patraukiau jo rankas ir jis sukrutėjo, kas mane išgąsdino. Bet Taehyung nepabudo. Padėjau pagalves vietoj savęs ir jo rankomis apglėbiau  pagalves. Taehyung truputį spustelėjo jas ir prisitraukė arčiau. Nusišypsojau ir išsliūkinau iš kambario. Neįsivaizduoju ar antrame aukšte kažkur yra tualetas, ar kažkas, kur galėtų būti galimybė atsigerti, todėl nusileisiu į apačią. Nupėdinau į virtuvę. Neįsivaizduoju kur galiu užsidegti šviesą, todėl teks naudotis savo nakties režimo sugebėjimais.
Vis dėl to radau kriauklę ir stiklinę. Godžiai išgėriau dvi stiklines šalto vandens. Mano organizmas prašė dar, tačiau išgėrusi dar pusę stiklinės, likusią dalį išpyliau. Geriau bus, jei atsigersiu ryte. Ir taip sunku išlysti iš Taehyung glėbio. Apsisukau ir krūptelėjau tarpduryje pamačiusi žmogaus siluetą.
-Amy, ką tu čia darai tokiu laiku ir dar be šviesos,- Pasigirdo Taehyung balsas ir vaikinas uždegė šviesą.
-Kaip išgasdinai,- susiėmiau už krūtinės, kur drebėjo mano širdis.
-Tai tu mane išgąsdinai, kai pabėgai. Galvojau, jog tau kažkas nutiko,- Taehyung papurtė galvą.
-Aš tik ištroškau,- nuleidau akis.
-Gerai. Atsigėrei?- Taehyung paklausė. Linktelėjau.- Tuomet grįžkim į lovą ir sekantį kartą pažadinsi mane,- jis paliepė ir ištiesė ranką. Padėjau stiklinę į vietą ir pristrikinėjusi prie jo, kaip maža mergaitė įsikibau į Taehyung ranką ir jis nusišypsojo.
-Juk žinai, kad nežadinsiu tavęs,- tyliai nusijuokiau.
-Tuomet vėl nemiegosiu visą naktį,- jis pasakė ir užgesino šviesą.
-Net negalvok,- sumurmėjau ir sekiau jį prie pat jo.
-Ar tu kažko bijai? Bijai tamsos?- Taehyung paklausė. Sumurmėjau teigiamą atsakymą ir laisva ranka apsikabinau jo raumeningą ranką.- Tu visai mažytė,- jis nusijuokė ir paleidęs ranką apkabino mane per liemenį, kuomet mudu lipome laiptais.
Atsiradus kambaryje tučtuojau grįžau į jau vėsius patalus.
-Vėsoka,- sumurmėjau. Taehyung atsigulė į lovą ir apsikabino mane.
-Kaip tu anksčiau gyvenai?- jis nusijuokė.
-Liūdnai,- taip pat nusijuokiau, kai vaikino šiluma ėmė šildyti ir mane.
-Dabar jau miegok. Jei kas negerai, pažadink, be jokių ne,- Taehyung sumurmėjo.
-Saldžių sapnų,- sumurmėjau. Jis atsakė tuo pačiu ir netrukus mudu ėmėm snausti.