The Office ✨

3 Sezonas 9 Dalis

-Mažiau? - sumurmėjau snausdama jo glėbyje.
-Klausau, mieloji,- Taehyung žvaliai atsakė paglostydamas mano plaukus.
-Ar pameni, jog kitą savaitę man pas gydytojus?- mieguistai paklausiau.
-Žinoma pamenu. Jau pranešiau darbuotojams, jog manęs nebus, - Taehyung pasakė.
-Neprivalai važiuoti, jei nenori, - patryniau skruostą į jo krūtinę, o jis spustelėjo mane arčiau savęs.
-Aš labai noriu. Važiuosiu į kiekvieną apžiūrą su tavimi, - jis sumurmėjo prisiglausdamas prie manęs. Suniurzgėjau pajutusi skrandžio turinį vėl lipant į viršų.
-Amy? - Taehyung susiraukė, o aš iššokusi iš lovos nulėkiau į vonios kambarį. - Ar tai tikrai normalu?- vaikinas atsekė mane. Pašalinusi maistą iš skrandžio linktelėjau. Nuleidau vandenį ir priėjusi prie kriauklės nusiprausiau ir išsivaliau dantis.
-Aš dar pasidomėsiu apie tai kai susitiksiu su tavo gydytoja. Daugiau jokių tokių dalykų, kurių anksčiau nebūdavo? - Taehyung prisimerkė ir padavė man rankšluostį nusivalyti veidui.
-Apart to, kad suka pilvą, dažnai lakstau į tualetą ir svaigsta galva - ne. Daugiau jokių, - nusišypsojusi pakabinau rankšluostį į vietą ir norėjau praeiti pro vaikiną, tačiau šis staigiai sučiupęs mane už liemens apsuko ir smarkiai apsikabino.
-Neįsivaizduoji koks dėkingas jaučiuosi, kad nešioji tą padarėlį savyje,-Taehyung sumurmėjo.
-O kas daugiau jei ne aš? - nusišypsojau užsimerkdama.
-Tik tu, - jis tyliai pasakė ir kilstelėjo mane, norėdamas paimti mane ant rankų. Žinoma, leidausi. Vis dar būdama apsikabinusi Tae snaudžiau padėjusi galvą ant peties, o jis nunešė ir paguldė mane į mudviejų lovą.

Prabudau jau viena. Taehyung išvažiavo į darbą, tik šįkart palikdamas raštelį šalia lovos.

Sveika, meile.
Tikiuosi jautiesi gerai ir žinai, jog jei ne, tuomet laukiu tavo skambučio. Šiandien pas tave atvažiuos Jungkook. Jis norėjo tave aplankyti, bet tai buvo kiek įtartina, todėl jei kas nutiks, jei jis prisiartis per arti, ar kažką, nors nesinori tuo tikėti, tučtuojau skambink man. Jis žino, kad nepasitikiu visais, kas gali atimti tave iš manęs. Pakeičiant temą, tavo ir mažylio pusryčiai virtuvėje. Rasi juos mikrobangų krosnelėje. Tikiuosi, jog patiks. Tai, kas yra ant stalo, taip pat tau.
Daug nepersidirbk. Vakar ir taip neklausei manęs. Siunčiu bučkį tau. Ilsėkis.

Visas šis raštelis užkabino šypseną ant mano veido, kuri tikriausiai visą dieną nenukris. Nenoriu galvoti, apie Poną Smith. Nenoriu gadinti nuotaikos nei sau, nei kažkam kitam.
Papurčiusi galvą iššokau iš lovos ir priėjusi prie spintos pasiimiau kasdieninius, patogius drabužius.
Nusipraususi persirengiau ir nulėkiau į virtuvę. Išsišiepiau pamačiusi didžiulę puokštę rožių pasmerktų viduryje stalo.
-Dieve, ir už ką jis man toks nuostabus? - sumurmėjau sau ir priėjusi pauosčiau jų kvapo. Be abejo, jos kvepėjo nuostabiai, visai kaip ir atrodė.
Palikusi gėlės, nusišypsojau Yeontan miegančiam svetainės kamputyje. Jis didesnis tynginukas nei mudu su Taehyung sudėjus, tačiau kartais... Kartais net atsibosta su juo dūkti.
Šuniukas pakėlė galvą ir apsidairęs vėl ėmė snausti.
Suvalgiau nuostabius Taehyung darytus blynelius ir vėl grįžau į kambarį. Teks laukti, kol atvažiuos Jungkook.
Pačiupusi telefoną surinkau būsimo tėvelio numerį.
-Klausau, meile, - Taehyung atsiliepė kiek liūdnu balsu.
-Labas, mažiau. Kas nutiko? - iškart pasidomėjau. Nėštumas tik padidino mano smalsumą.
-Greičiausiai šiandien grįšiu vėliau, todėl tau teks pabūti vienai. Labai daug darbo šiandien. Mažai praleisiu laiko su tavimi... Bet kokiu atveju, jei kas nors nutiks - skambink. Aš atsiliepsiu. Tik tiek kad grįšiu tikrai pavargęs,- jis paaiškino.
-Neliūdėk. Viskas gerai. Kartu pabūsime savaitgalį,-nusišypsojau. - Ačiū už gėlės ir pusryčius, - susigėdusi, nors jis ir nematio, nuleidau akis.
-Nėra už ką, - Taehyung nuotaika lyg ir truputį pakilo. - Ar patiko?
-Žinoma. Labai, - sumirksėjau.
-Šaunu. Atleisk, princese. Turiu dirbti. Pakalbėsim vėliau. Parašyk Jungkook, jog jau gali atvažiuoti. Jis laukia tavo žinutės, - Taehyung pasakė.
-Ačiū dar kartą. Sėkmės dirbant. Myliu, - išsišiepiau.
-Myliu tave labiau, - jis sukuždėjo į ragelį. Mudu atsisveikinę vienas su kitu, padėjome ragelį.
Su šypsena parašiau žinutę Jungkook ir gavusi atsakymą, jog jis jau pakeliui, užklydau į seniai lankytą Instagram.
Kaip nekeista, nemažai įrašų buvo apie mane ir Taehyung, tačiau jie nekėlė nuotraukų sakydami, kokie mes gražūs ar kažką, kas vyko anksčiau. Jie domėjosi, ar mudu kartu. Nulėkiau į Taehyung paskyrą. Paskutiniai jo įrašai - prieš jo kelionę į Prancūziją. Tai reiškia, jog jis nekėlė nieko, kuomet mudu buvome išsiskyrę. Niekas nežino apie mudu. Garantuoju, kad Taehyung tylėjo dėl manęs.
Su šypsena įsijungiau vieno įrašo komentarus. Žinau, kad negalima. Taehyung mane įspėjo, tačiau aš nebūčiau aš...

   Prisiminimas

-Aš taip pat tave myliu, todėl nenorėčiau, kad lystum į socialinę erdvę. Ten yra gerų dalykų, tačiau daug daugiau dalykų, kurie tave įskaudins. Nelysk ten, gerai? Pažadėk man, - jis suėmė mano ranką.
-Žinoma. Aš pažadu. Tu tai žinai geriau, - nusišypsojau.
-Jei nori, eik ten, tačiau neskaityk komentarų. Niekada, Amy, - jis spustelėjo mano ranką.
-Gerai, meile, - nusišypsojau ir Taehyung atsisukęs taip pat nusišypsojo pridėdamas mirktelėjimą.

    Prisiminimo pabaiga

Taehyung buvo visiškai teisus, kaip ir visada. Didžioji dalis komentarų buvo geri, nežeidžiantys. Tiesą sakant, daugiausia jų, tai spelionės, ar mudu kartu. Tačiau atrodo, jog Taehyung gerbėjai norėtų, jog mudu draugautume. Vienas komentaras buvo toks mielas, jog negalėjau neuždėti širdutės ant jo.

: Amy yra tikrai nuostabus žmogus. Žinoma, labai norėčiau pamatyti juos kartu, tačiau jei jiedu ir ne kartu, tikrai galiu laikyti save Amy gerbėja. Tikiuosi ji jaučiasi gerai ir rūpinasi savimi.

Keli komentarai buvo žeidžiantys, tačiau stengiausi juos praleisti pro akis. Šyptelėjusi nufotografavau savo kojas ir gale jų mielai miegantį Yeontan ir įkėliau nuotrauką į savo istoriją.
Visai tuoj pat nuskambėjo durų skambutis ir aš, kartu su šuniuku, nulėkusi žemyn atidariau duris draugui.
-Sveikutė, - Jungkook nusišypsojo, o aš leidau jam užeiti.
-Sveikas, - taip pat nusišypsojau.
-Kažką veikei? Užsiėmus? - jis paklausė nusirengdamas striukę.
-Ne. Buvau viršuje, todėl ilgiau užtrukau, - paaiškinau.
-Norėsi važiuoti pas Taehyung? - Jungkook paklausė, o aš susiraukiau.
-Ką turi omenyje? - papurčiau galvą.
-Turiu jam perduoti kelis popierius dėl darbo. Jei nori, gali važiuoti kartu ir aplankysi jį,-Jungkook trūktelėjo pečiais.
-Jis nesupyks? - kilstelėjau antakį.
-Ar jis kadanors pyko matydamas tave? Galų gale, jis nemoka pykti ant tavęs. Šitai jau seniai visiem žinoma, - Jungkook nusijuokė.
-Tada turiu persirengti, - pasakiau tiek sau, tiek vaikinui.
-Prašom. Gali ir pasipuošti. Galiu garantuoti, jog Taehyung tavęs niekur neleidžia, - Jungkook nusijuokė.
-Taaip, - nusijuokdama nutęsiau. - Reikia naudotis proga, - pasakiau ir vaikinui leidus užlipau į savo kambarį ir susiradusi patikusius drabužius persirengiau. Taip pat pasidariau lengvą makiažą.
Grįžau į svetainę, kur Jungkook jau valgė pasidaręs sumuštinį. Nusišypsojau.
-Taehyung sakė jaustis kaip namie, - jis pasiteisino.
-Juk viskas gerai, - trūktelėjau pečiais.
-Taehyung tavęs nepaleis iš kabineto, kai šitaip atrodai,- Jungkook prunkštelėjo.
-Na, tikiuosi ne, - nusijuokiau.
Kaip ir visada, Jungkook buvo labai mandagus ir nepamiršęs, jog laukiuosi padėjo nulipti slidžiais laiptais. Šiandien truputį pasnigo, kas kiek keista, tačiau nebuvo labai šalta.