Penktadienis atėjo greičiau nei tikėjausi. Labai nenorėjau šios dienos, tačiau taip pat jos labai laukiau.
Taehyung prieš išeidamas palinkėjo nenuobodžiauti prieš išeidamas į darbą.
Apsivilkau kuo uždaresnius drabužius ir išėjau iš namų užrakindama juos.
Vakar paskambinau Sydney ir papasakojau viską. Neleidau jai niekam nieko sakyti, tačiau bent ji žinos kas kaltas, jei man kas nors nutiks.
Nusigavau iki reikiamos vietos. Čia jau sedėjo pražilęs vyras. Vienas.
-Malonu tave matyti, Amy, - vyras atsistojo pasisveikindamas ir nužvelgė mane.
-Negaliu atsakyti tuo pačiu. Ko jūs norite iš manęs? - žengtelėjau atgal, kai Ponas Smith norėjo prisiartinti.
-Mieloji, tu puikiai žinai ko man reikia, bet šį kartą aš pakviečiau ne visiškai dėl šito, - vyras pasakė ir aš susiraukiau. - Mano vienintelis troškimas buvo išskirti tave su Taehyung ir turėti tave sau, - jis pasakė ir mane nukretė šiurpas. -Viską ilgai apgalvojęs nusiunčiau į tavo gyvenimą savo sūnėną. Problema buvo tik ta, kad Jack nesugebėjo tavęs išsaugoti iki tinkamo laiko,- Smith piktai sumurmėjo.
-Jack? - išpūčiau akis.
-Jis turėjo atitraukti tave nuo Taehyung ir pasipiršti tau, o tuomet paslapčia vestuvių dieną savo vardą pakeisti į manąjį. Tuomet tu būtum mano, tačiau tu pastojai nuo to šunsnukio ir Jack per tą laiką jau spėjo tave įsižiūrėti. Be mano leidimo jis lietė tave, todėl net nesistengsiu jo ištraukti iš kalėjimo. Manytume, jog tai istorijos pabaiga, tačiau aš vis dar negavau ko noriu,- jis pasakė
-Jūs nesveikas, - papurčiau galvą.
-Užtat lengvai radau kelią prisivilioti tave pas save. Taehyung tikrai paliks tave pamatęs tas gražias suredaguotas nuotraukas. Jis per daug įsimylėjęs tave, jog mąstytų protingai. Duosiu tau dvi savaites, per kurias privalėsi palikti Taehyung. Kitu atveju, jis paliks tave. Dėl kūdikio nesijaudink. Jau užrašiau tave pas gydytoją dėl aborto, - Smith nusišypsojo ir aš su ašaromis akyse papurčiau galvą ir apsisukusi ėmiau tolti nuo vyro. Jis kvailiausias žmogus kurį mačiau. Jo vieta psichiatrinėje ligoninėje!
Su ašaromis akyse grįžau į namus nepatraukdama delno nuo savo mažylio. O galbūt Taehyung supras? Bet kokiu atveju, jei jis ir paliks mane, bent mažylis bus sveikas. Jei jis norės mane palikti, aš galėsiu pabandyti pabėgti nuo Smith.
Nurijusi seiles nusirengiau striukę.
Negaliu jam visko pasakyti šiandien. Mudu eisime į pasimatymą, o iš Taehyung akių galiu sakyti, jog jis labai labai jo laukia. Taehyung stengėsi, todėl bent paskutinį vakarą prieš pasakant tiesą, mes galime pabūti laimingi.
Mano telefonas ėmė skambėti, o pamačiusi Taehyung vardą nusišluosčiau ašaras ir atsiliepiau.
-Klausau? - pasakiau stengdamasi nutaisyti normalų balsą.
-Sveika. Kaip tu? - Taehyung tuojau pasidomėjo.
-Viskas gerai. Kaip tu? - pakabinau savo striukę ir nuėjau į svetainę.
-Aš gerai. Kodėl tu užkimusi? - vaikinas tuojau kažką įtarė. Kodėl aš nesugebu meluoti?
-Aš miegojau, - sumurmėjau pirmą į galvą šovusį dalyką.
-Kaip pailsėjai? - Taehyung patikėjo.
-Gerai, - pakartojau.
-Vakare aš atvažiuosiu ir noriu iškart tave pasiimti, tad būk pasiruošusi,- jis priminė.
-Gerai,- linktelėjau.
-Tu tokia keista šiandien... Myliu tave, mažute, - Taehyung sumurmėjo.
-Myliu tave labiau, mažiau, - nusišypsojau paglostydama pilvą. - Mažylis taip pat tau siunčia linkėjimus, - sukikenau.
-Bučkis jam nuo manęs. Tau taip pat, - jis nusijuokė.
-Gerai, - nusišypsojau.
-Mažute, grįžtu prie darbo. Iki, - Taehyung ataisveikino.
-Sėkmės, - atsidusau ir padėjau ragelį. Dievinu tą vaikiną.Nužvelgiau save veidrodyje. Trumpa melsva suknelė siekė kelius. Žinau, jog jis sakė nesipuošti, tačiau jei tai paskutinis mudviejų vakaras...
Papurčiau galvą ir užsivilkau paltą. Tuomet apsiaviau aukštakulnius ir išėjau į lauką, kur netrukus privažiavo mylimojo automobilis. Taehyung išlipo iš automobilio.
-Mažute, sakiau nesipuošti. Kodėl tavo kojos plikos? - Taehyung susiraukė. Ignoruodama jo klausimą priėjusi apsikabinau jį.
-Ar viskas gerai? - Taehyung mane taip pat apsikabino ir šiek tiek sunerimo.
-Viskas puiku, - nusišypsojau. Taehyung suėmės mano ranką nuvedė ir atidarė man mašinos dureles.
-Kur mes važiuosime? - pasidomėjau jam įsėdus šalia.
-Čia jau paslaptis, meile. Teks pakentėti, - Taehyung mirktelėjo.
Maždaug taip, kaip ir tikėjausi. Jis atsivežė mane į restoraną, tačiau jis buvo daug didesnis nei aš tikėjausi.
-Meile, mes pavakarieniausim, o tuomet važiuosime namo. Ten taip pat bus siurprizas tau, gerai? - Taehyung šyptelėjo ir pasilenkęs pabučiavo.
-Žinoma,-nusišypsojau.
-Jei bus negera, iškart sakyk, - Taehyung iš anksto paprašė.
-Gerai, - nusijuokiau. Jis papurtęs galvą nusišypsojo ir išlipęs iš mašinos atidarė man dureles.
Restorano vidus buvo pasakiškas. Taehyung nuvilko man paltą, tačiau akivaizdžiai negalėjo atitraukti akių nuo mano suknelės.
-Tu tikrai neatrodai besilaukianti mamytė, - jis sumurmėjo man į ausį priversdamas nusišypsoti. Vaikinas nusivedė mane prie stalo.Laikas bėgo greitai. Taip, kaip aš mažiausiai norėjau. Privalau jam pasakyti, tačiau nesugalvoju kaip. Taehyung, manau, pastebėjo, jog kažkas negerai, tačiau jis tyli. Važiuojant namo jis retkartelėmis žvilgtelėdavo į mane, o aš šyptelėdavau.
Taehyung spustelėjo mano ranką prieš atidarydamas duris į namus.
Durims prasivėrus aš išplėčiau akis. Daugybė rožių žiedlapių vedė į svetainę, o šalia jų degė nedidelės žvakutės, kurios buvo vienintelės apšviečiančios kelią.
-Norėčiau, kad užeitum, - Taehyung sumurmėjo. Lėtai įėjau į vidų ir Taehyung nurengė mano paltą, kol aš dairiausi.
Netrukus, Taehyung rankos atsirado ant mano liemens ir jis ėmė vestis mane taku.
-Ta...
-Sh, - jis pertraukė mane. Jam įvedus mane į svetainę sustojau, kadangi ir vaikino rankos dingo nuo mano liemens.
Visa svetainė ir virtuvė buvo išpuošta gėlėmis, helio balionais ir rožių žiedlapiais. Didžiulis meškinas sedėjo svetainės kampe, o ant jo kelių saldžiai, nieko nenutuokdamas snaudė Yeontan.
-Taehyung, čia nuostabu, - sumurmėjau vaikinui, tačiau nesulaukusi atsakymo atsisukau į vaikiną ir žagtelėjau.
Taehyung priklaupęs priešais mane rodė man raudonos dėžutės turinį, o jo akys be klausimo prašė atsakymo.
-Taehyung... - papurčiau galvą su ašaromis akyse ir suklupau prie jo. Taehyung išsigandęs pripuolė prie manęs. Viskas keičiasi. Privalau jam pasakyti dabar. - Turiu tau kai ką pasakyti, - sumurmėjau užsimerkdama. Vaikino rankos apsivijo mano liemenį, o aš priglaudžiau galvą prie jo peties.
-Aš viską žinau. Tau nereikia nieko pasakoti, - Taehyung sumurmėjo ir aš atsimerkusi staigiai atsitraukiau.
-Ką?- nužvelgiau vaikino veidą kurį puošė šypsena.
VOCÊ ESTÁ LENDO
The Office ✨
FanficPirmas Sezonas 2020.07.13/2020.10.09 Antras Sezonas 2020.11.01/2021.02.05 Trečias Sezonas 2021.03.01/2021.03.31 Kiekvieną naktį negalėjau užmigti, nes realybė buvo geresnė nei sapnai. Ji parodė, koks esu iš tiesų. Pasakė net tai, ko nežinojau apie s...